Iš mamos laiško:
Sveiki, turiu sūnų, kuriam 2 metai ir 5 mėnesiai. Problema ta, kad nebesusitvarkome su juo. Jis visiškai neklauso mūsų, muša, drasko veidą man ir vyrui, taip pat pradėjo mušti ir vaikus. Padėjus lėkštę valgyti ant stalo, meta ją ant žemės su visu maistu. Pasakius "negalima", iš karto puola verkti ir kristi ant žemės. Jis, atrodo, toks pilnas pykčio, agresijos. Nors taip pat moka ir būti švelnus, mielas berniukas iki tol, kol nepasakome žodžio "negalima, neimk". Stengiamės kalbėti, aiškinti, kad taip negražu elgtis, kad mums skauda, bet jis tik dar labiau pradeta rėkti. Taip pat jis labai judrus vaikas, sakyčiau, gal net per daug. Stengiamės kuo daugiau laiko užsiimti su juo, išeiti kur nors, bet kai tik ateina laikas eiti namo, vėl prasideda rėkimas, isterijos.
Mūsų šeimoje atsirado mažylė sesė, kuriai 2 mėnesiai, galvotume, kad taip elgiasi iš pavydo, bet jis taip elgėsi ir prieš jos gimimą, ir jis be galo myli ją, visada gražiai su ja elgiasi. Padėkite mums, patarkit, ką daryti...jaučiuosi pati blogiausia mama Žemėje. Ačiū.
Konsultuoja psichologė Sonata Vizgaudienė:
Sveiki,
Suprantu, kad šiuo metu išgyvenate sunkų laikotarpį, auginti du mažiukus tikrai nelengva. Pradėti komentarą norėtųsi nuo paskutinio jūsų sakinio: „...jaučiuosi pati blogiausia mama žemėje“. Akivaizdu, kad tokią savijautą kelia sudėtinga kasdienybė, didelis nuovargis. Bet kol taip apie save manysite, su mamos pareigomis sunkiai tvarkysitės.
Taigi pradėkite nuo to, kad turite rasti sau priimtinų būdų nurimti. Siūlau suplanuoti problemų sprendimą. Iš naujo pergalvokite, kas jums sunkiausia, tai susirašykite lape punktais, o šalia būtinai gerai apgalvojusi parašykite, kas jums gali padėti (tiek pačios iniciatyvos, tiek galbūt artimieji). Kuo aiškiau savo problemas suprasite, tuo geresni sprendimo būdai ateis. Tik tada, kai pati pasijusite tvirta, galėsite padėti savo sūneliui koreguoti elgesio sunkumus.
Nors jūs minite, kad sūnelis nenuorama buvo ir prieš sesės gimimą, manyčiau, kad sesės gimimas elgesio problemas tikrai paaštrino. Normalu, kad atsiradus naujam šeimos nariui vyresnėlių elgesys pasikeičia ir dažniausiai į prastąją pusę. Juk jis mato, kiek dėmesio gauna mažoji ir, aišku, kyla noras atkreipti į save dėmesį pačiais įvairiausiais būdais. Juk kol vaikučiai ramiai žaidžia, mes tuo tyliai džiaugiamės arba užsiėmusios nepastebime. Tai paprastai laikinas elgesio pokytis, bėgant laikui, jei vaikučiai jaučiasi saugūs ir mylimi, neigiamo elgesio mažėja.
Jūsų sūnus kaip tik tokio amžiaus, kai bando savo galimybių ribas. Kiek tėveliai leis? Dvimetis pasaulį suvokia egocentriškai, todėl tik jo poreikiai jam svarbiausi. Tėvams patiems būtina aiškiai susidėlioti, koks vaiko elgesys jiems tinkamas ir ieškoti būdų, kaip kantriai ir nuosekliai tokio elgesio siekti.
Dar kartą pakartosiu, kad kantrybė ir nuoseklumas svarbiausi dalykai. Kai vaikui įvedate kokią taisyklę, tai ramiai, nuosekliai ir ilgai siekite, kad ji sūnelio elgesyje įsitvirtintų. Tokio amžiaus vaikutis ilgų išvedžiojimų apie gražų elgesį nepajėgus suprasti, geriau trumpai ir aiškiai stabdykite.
Nesigąsdinkite vaikučio ožiukų, nes dvimečiams jie taip pat normalus dalykas, svarbiausia neleiskite jiems įsigalėti. Geriausiai padeda ožiukų ignoravimas, o jei jie kyla viešoje vietoje, tiesiog ramiai paimkite vaikutį ant rankų ir jį išneškite iš įaudrinusios aplinkos. Jei vaikučiui ypač sunku atsitraukti nuo malonios veiklos, perspėkite jį iš anksto, kad greitai eisite namo, o atėjus laikui, jei gražiai susitarti neina, ilgai nesiderėkite, tiesiog išsineškite sūnelį namo.
Po kurio laiko vaikas supras, kad jei tėveliai, kažką pasako, tai ir įvykdo, ir papildomi zirzimai ar ašarėlės nepadeda. Jei pasiduodate vaikučio „terorui“ ir nusileidžiate, jis supranta, kad stipriu prieštaravimu gali pasiekti, ko nori.
Auklėkite vaikutį su meile, kantrybe ir nuoseklumu. Galite paskaityti lietuvių psichologių knygas, skirtas vaikų raidos ir auklėjimo problematikai, jose tikrai rasite sau naudingų temų ir patarimų. Tikiu, kad Jums pasiseks.
Stiprybės.
Sonata
