„Mamyčių klubo“ forume būsima mama klausia patarimo – kaip elgtis, jei vyras nenori dalyvauti gimdyme, o ji visai norėtų?
Iš būsimos mamos pasisakymo:
"Aš esu už vyro dalyvavimą gimdyme, maniškis iš pradžių sakė, kad dalyvaus, bet dabar apsigalvojo, sako: "Tau labai skaudės, tu labai šauksi, man širdis plyš bežiūrint". Manau, jis tiesiog bijo, o gal dar apsigalvos? Iki gimdymo dar liko 4 mėn".
Pataria Neurolingvistinio programavimo (NLP) konsultantė Linga Švanienė:
Sveika, tavo laiškutyje jaučiu pasimetimą dėl to, kad vyras atsisakė dalyvauti gimdyme. Iš vienos pusės tu matai jo baimę, tačiau ir tau pačiai neramu dėl to, kas tavęs laukia, todėl nori, kad nelengvu metu šalia būtų artimas žmogus. Iš tavo žodžių girdžiu, kad tikiesi, jog vyras dar apsigalvos.
Nors tu tiesiai neklausi, jaučiu tavo norą sužinoti, kaip būtų galima padėti vyrui įveikti savo baimę dalyvauti gimdyme. Išgirdau ir kitą tavo klausimą: kaip išlikti ramiai, pasitikinčiai savimi ir užtikrintai, kad gimdymo metu viskas vyks taip, kaip turi būti, kad vaikutis ateitų į pasaulį lengvai ir greitai.
Baimės didžia dalimi būna susijusios su informacijos trūkumu, todėl, norėdama geriausiu būdu užpildyti šią spragą, paskambinau į Šeimos gerovės centrą Klaipėdos mieste. Tikėjausi gauti tikslias žinias, ką ir kaip turi daryti tėvelis, nusprendęs dalyvauti gimdyme. Į mano pateiktus klausimus labai šiltai ir entuziastingai atsakė nėščiųjų kursų vadovė Jovita Gracholski.
Pagrindinis dalykas, kurį sužinojau, buvo tas, kad tėvelis vaikučio gimdyme gali dalyvauti arba kaip pasyvus stebėtojas, arba kaip tikras dalyvis. Tiesa ta, kad stebėtojo ir dalyvio vaidmenys bei pagalba gimdymo metu skiriasi kaip diena nuo nakties.
Tėvelis, kaip gimdymo dalyvis, turi žinių apie gimdymo proceso etapus, supranta, kas ir kaip vyksta, kaip ir kuo gali prisidėti, įtakodamas žmonos ramybės išlaikymą bei lengvesnį vaikučio atėjimą į šį pasaulį. Jovita papasakojo, kad vyras, dalyvaudamas gimdyme, žmonai padeda ne tik buvimu kartu, bet ir masažu, padėties keitimu, akių kontaktu, kvėpavimu kartu ir kt. Visko, ką gauna tėvai kursų metu, neįmanoma perduoti trumpame straipsnelyje. Deja, šios žinios ir mokėjimai nėra įgimti, o jų reikia mokytis.
Internete informacijos apie tėvelio pasirengimą dalyvauti gimdyme beveik nėra, tad antrinu Jovitos kvietimui laiško autorei užsirašyti į besilaukiančių tėvelių kursus. Kursų metu sužinosi daugiau apie nėštumo ir gimdymo ypatumus, įgysi pasitikėjimo savimi. Pakviesk ir vyrą sudalyvauti su tavimi kursuose.
Buvimas kartu su kitais tėveliais, besiruošiančiais dalyvauti gimdyme, gali turėti įtakos jo apsisprendimui. Tačiau svarbiausia netgi ne tai, ką jis nuspręs, o tai, kad jis turės galimybę sąmoningai ruošis tapti tėvu.
Savo ruožtu dar pridursiu, kad kūdikystės ir ankstyvosios vaikystės metu žmogaus pasąmonėje užsifiksuoja virš 90 procentų gyvenimiškųjų programų, turinčių įtakos tolesniems jo veiksmams ir svarbiausiems pasirinkimams.
Psichoterapijų metu išaiškėja ir tai, kad neekologiški sprendimai, tokie kaip „pasaulis yra baisi vieta“, „aš esu kažkoks ne toks“ ir kt., gali būti priimti ne tik pirmaisiais gyvenimo metais, bet ir dar negimus (ypač, jei buvo aborto grėsmė). Jie iš esmės trukdo žmogui gyventi pilnavertiškai bei mėgautis gyvenimu.
Neuroprogramavime naudojamų psichotechnikų pavadinimai „ Naujas gimimas“, „Stebuklingi tėvai“ kalba patys už save. Jų pagalba galimai padėti žmogui pakeisti pasąmonės programas, tačiau geriausias dalykas, jei mažylis nuo pradžių pradžios žinos, jog yra laukiamas ir mylimas, bei jausis visiškai saugus.
Svarbu, kad tėvai taptų sąmoningais tėvais dar prieš gimstant kūdikiui. Pirmųjų šiltų įspūdžių aidas mažorine tonacija nudažys visą tolesnį žmogaus gyvenimą. Tai didžiausia dovana, kurią tėvai gali padovanoti savo vaikui.
Linga Švanienė
NLP konsultantė
Mob.tel.8-679 66811
El.p. neurokodas@gmail.com
