Moterys, kurioms nėštumą lydi itin didelis kraujospūdis, paprastai organizme turi sukaupusios mažiau vitamino D nei sveikos nėščiosios, ir galbūt šio vitamino trūkumas turi įtakos tokiam sveikatos pablogėjimui.
Tokias Pietų Karolinos mokslininkų išvadas paskelbė žurnalas „American Journal of Obstetrics & Gynecology“, praneša „Reuters Health“.
Didelis nėščiųjų kraujospūdis arba preeklampsija yra sudėtingas ir nepakankamai ištirtas reiškinys. Nors preeklampsija nėra dažna, tačiau dėl jos įvyksta gana daug gimdymų pirma laiko. Preeklampsija itin pavojinga, jei ja susergama iki 34 nėštumo savaitės.
Mokslininkai nustatė, kad daugelis iš 50 moterų su ankstyvąja ryškia preeklampsija vitamino D turėjo mažiau nei 100 sveikų nėščiųjų - atitinkamai vidutiniškai 13 ir 32 nanogramai mililitre kraujo.
Taip pat apskaičiuota, kad vitamino D koncentracijai organizme padidėjus 10 ng/mL, sveikatos sutrikimo tikimybė buvo 63 procentais mažesnė.
Tokius pokyčius mokslininkai grindžia laboratorinių tyrimų rezultatais, jog veikdamas kaip hormonas vitaminas D gali turėti įtakos placentos proteinams, o kaip tik placenta greičiausiai apsprendžia, ar išsivystys preeklampsija.
Specialistai nesutaria, koks vitamino D kiekis organizme yra pakankamas, tačiau daugelis mano, kad sveika turėti bent jau 32 ng/mL.
Tačiau mokslininkai nesutaria ir dėl to, kiek per dieną žmogus turi gauti vitamino D. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, rekomenduojama vitamino D paros norma yra 5 mikrogramai, o Jungtinėse Amerikos Valstijose – nuo 5 iki 15 mikrogamų priklausomai nuo amžiaus grupės ir kitų faktorių.
Žmogaus oda vitaminą D sintetina tiesioginiuose saulės spinduliuose, tačiau vyresniojo amžiaus žmonės, ypač gyvenantys šiaurinėse platumose, retai gauna pakankamai saulės ir turi vartoti papildus, kad sukauptų pakankamą vitamino D kiekį.
Vitamino D nepakankamumo simptomai yra raumenų skausmas, silpni kaulai, energijos trūkumas ir nuovargis, susilpnėjęs imunitetas, polinkis į depresiją ir nuotakų kaita, miego sutrikimai.
