Kaip ir žadėjau praeitą savaitę, bandau paminėti savo racioną, nors man yra be galo gėda prisipažinti, jog šiuo metu valgau ne tik, kad už du, bet, man rodos, už tris ar keturis žmones:)
Anksčiau aš valgydavau kokis 5 kartus per dieną, rytinę košę (labiausiai mėgstu avižinę), kokių vaisių ar lengvų salotų iki pietų, pietinę sriubą (dažniausiai pieniška su makaronais ar tokiais miltiniais kleckais) ir mėsytę su trupučio garnyru, kokių saldumynų priešpiečiams ir lengvą vakarienę.
Tiesą pasakius, kartais net pamiršdavau apie vakarienę, man svarbiausia, kad pilvas neurzgėtų, o visa kita... Bet kai pastojau, viskas apsivertė aukštyn kojomis.
Rytais man jau nebeužtenka vienos košės, aš turiu dar suvalgyti kokių sumuštinių su dešryte, arba virtų dešrelių arba šiaip kokį mėsgalį, nes jeigu rytiniame racione nebus mėsos, jau po 10-20 min. gerklėje jausiu tokį šleikštulį, kad įmesiu į skrandį viską, kas papuls po ranką, kad tik tas jausmas išnyktų ir manęs nepykintų ;)
Po tokių sočių pusryčių, rodos, galėčiau iki pat pietų ištverti, juk dar valgau vaisių arba salotų, šis punktas nepakito, skirtumas tik tas, kad dabar vaisiai dar labiau provokuoja mano skrandį, o ypač obuoliai!!! Vaisius valgau, nes skanu, bet po to skanumo turiu ir vėl užvalgyti kokios mėsytės, kad skrandukas neprimintų apie save.
Per pietus man jau reikia didelės lekštės sriubos, didelio mėsos gabalo (tokio a la karbonado per visą lekštę) su garnyru ir būtinai sulčių. Aš net pati stebiuosi, ir kur man visa tai telpa???:) Paskui ir vėl būna vaisiai arba salotos, ką nors priešpiečiams ir soti vakarienė.
Be viso šio maisto aš pastoviai kramtau ryžių paplotėlius, nes jeigu ne jie, tai mano valgymas būtų 24 val. per parą! Aš nuolat jaučiu alkį ir laukiu nesulaukiu 3 mėn. pabaigos, kai dažniausiai tas alkis aprimsta ir moteris įžengia į kitą nėštumo etapą:)
Tiesą pasakius, pamažu ši situacija kinta, nes pačioje pradžioje aš net naktį prabusdavau ir norėdavau valgyti. Rimtai, net užmigti negalėdavau, tai atsikeldavau, eidavau į virtuvę, ką nors užvalgydavau ir vėl eidavau miegot.
Po kokių 3-4 savaičių naktinis valgymas pasibaigė. O gal dėlto, jog pastaruoju metu nebepamirštu vakarienės?:) Nors, žinoma, paskutinėm dienom aš jau stengiuosi šiek tiek mažinti savo porcijas, prieš kiekvieną valgį išgeriu po 2-3 stiklinės vandens, valgau tik virtas daržoves bei mėsą, bet kartais negaliu atsispirti pagundoms ir....užsakau didžiausią picą iš Čili picerijos:)
Bet nėra jau taip blogai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes mano mažylė neleidžia man tingėti. Tai yra didžiausias pliusas, kai laukiesi antro leliuko.
Pasakysiu atvirai, aš nuolat sportuoju, nes mano mažylė per daug atsargi ir kai ji nori kur nors nueiti, tai pasiima mane už rankos ir tempia, ypač mėgsta vaikščioti iš kambario į virtuvę, mes galime nueiti pirmyn ir atgal po 10-15 kartų per val.!
Ir nebandyk atsisakyti, Gabytė čiumpa mane už rankos ir pradeda eiti, o aš dažniausiai velkuosi iš paskos:) Taip aš bent iš dalies išvaikštau tai, ką suvalgau per visą dieną:)
Žinote, laukiu nesulaukiu 3 mėn., nes ruošiuosi užsirašyti į jogą, o orams atšilus ir į vandens aerobiką nėsčioms. Išduosiu paslaptį, kai vaikščiojau su Gabytę ir pradėjau labai greitai storėti, tiesiog užsirašiau į specialius kursus nėsčioms, kas leido man palaikyti mano gražius nėštukės apvalumus:)
Bet šiaip jau man visuomet patiko nėštukės, juk jos spinduliuoja iš vidaus. Manau, kiekviena moteris turi bent kartą gyvenime tai patirti:)
Na, gerai, einu pamažu ruoštis mūsų su vyru romantiškajam savaitgaliui Kaune. Taip taip taip...mūsų mielos močiutės prižiūrės Gabytę visą savaitgalį, o mes su vyru pabusime TIK dviese...o gal geriau sakyti trise? Aš, vyras ir mūsų mylimas taškelis. Bet apie tai kitą savaitę:)
Krisliukas