Kai tokie orai, nesinori namie sėdėt. Su Aiste papusryčiaujam ir jau žygiuojam į lauką. Kaip aš sakau - rytinė mankšta:) O pasivaikščiojimas mums į naudą: grynas oras, nereikia sėdėt namie tarp keturių sienų...
Žengiam į 37 nėštumo savaitę. Vis savaite artėjam link finišo. Smagu, nebedaug beliko, kai pamatysim savo stebukliuką. Nors dar vardelio nesumąstėm:) Net kaime būdami gelbėjo seneliai galvoti varduką, bet neužstrigo. Jei man patinka, tai vyrui nepatinka arba priešingai. Žodžiu, su tuo vardu mums, kaip pasaka be galo:)
Dar reikia pasiskolinti krepšį, kad galėčiau susipakuot daiktus, ko reikia į ligoninę. Nes aš didelį turiu, tokio tikrai nesinori temptis:) Kažkaip neskubu pakuotis daiktus, o iš tikrųjų jau reikėtų:)
Na, mažylio nervų ir imuninė sistema toliau bręsta. Kaukolė jau tvirta, skruostukai suapvalėję. Svoris toliau auga mažylio, taip pat ir man padidės. Mažylis ne tik spardosi, bet ir sukiojasi. Tai kartais juokas ima iš pilvo formos:) Būna, kad ir skauda, nes pilvą tempia.
Žinokit, tarp manęs ir mažylio vyksta konkurencija dėl miegojimo pozos:) Jau atrodo patogiai įsitaisau, bet mažylio kumštelis atsiranda ir tada suskausta taip bemiegant. Bandau su pirštu tą kumštuką nustumt, bet sunkiai:) Tai kova apylygė - kartais aš laimiu, o kartais ir mažylis:)
Negana to, kad vaikščiojimai į tualetą, dar ir skrandis suskausta būtent naktį:( Dieną mažiau. Bet, atrodo, jau pripratau prie miego trūkumo. Atrodo, taip turi būt. Iš tikrųjų pasiilgau normalaus miego, kai lengvai gali apsiverst ant kito šono...
Na ką, sakau iki ir pasidžiaukime gražiu rudens oreliu:)
Giedrė
nedaug liko jau ir galesi dziaugtis miegojimo padetimis kokiomis nori bet kad issimiegoti negalesi ir toliau tai tikrai 😃 dabar pilvukas paskui leliukas valgyt prasys 😀 manes ir tas laukia taipogi panasiu laiku 😀
kaip miela jau tiek nedaug beliko 🤗 🌷
Greičiausiai pats mažylis atsineš varduką 😀 Lengvo pukšėjimo kartu su bobų vasara ir toliau 😀 🤗 🌷 🌷 🌷