Sveikos, mielosios MK lankytojos, labas mylimas MK !
Rašau visiškai išsisunkusi – Velykinis maratonas, namai, daktarai ir taip toliau . . . BET LAIMINGA.
Visgi Velykos prabėgo laaaaabai šauniai.
Dariau du jogurtinius tortukus – vienas namuose smaližiauti, kitą vežėmės pas vyro tėvukus, kur ir sutikom Velykas. Bet apie viską nuo pradžių.
Velykų išvakarėse su sūnum ėmėmės pačio smagiausio paruošiamojo darbo – MARGUČIŲ MARGINIMO. Čia AČIŪ MK už puikias idėjas, kurias siūlėt visą savaitėlę, viena jų pasinaudojome – marginom kiaušinius vaškinėm kreidelėm, o tada merkėm į dažus – sūnus buvo tikroj euforijoj, juk praėjusiais metais, kaip ir dar ankstesniais marginau kiaušinius vašku – o tai tokiom mažom rankytėm nepritinka. O štai šis būdas – mums tiko ir patiko. Taip įsitraukė sūnukas į darbą, kad net nepastėbėjo, kad baigėsi išvirti kiaušinukai, chi. Na ir žinoma vis nenustojo kalbėti apie Velykę ir Velykų zuikį. Juk stengėsi būti geras, tad tikrai turėtų Velykė aplankyti. (Apie tą vaiko „gerumą“ dar prodysim, chi).
Štai kaip mano brangus pupulis mėgsta žaisti – čia vienos valandžiukės „darbas“, kol mama pietus gamino. Tvarkau į mėnesį kartą viską iš pagrindų – išrūčiuoju žaisliukus į dėžes, kur mažiukai, kur dideli, bet ta tvarka pabūna neilgai ir vaikas vėl pasidaro savo „KŪRYBINĘ NETVARKĄ“, mat jei lipino kažką – paliko, jei žaidė mašinom – paliko, mat DAR ŽAISIU. Žinokit NEBETURIU KANTRYBĖS eiti ir viską rinkti, tad tokia „tvarka“ jau kelios dienos pūpso – nepajėgiu, žiūrėk kol apsitvarkai, kol valgyt padarai – ir vistiek lieka neatliktų darbų . . .
KAIP SU VAIKU SUSITARTI, KAD TVARKYTŲ ? Jau nepadeda nei gražus kalbinimas, nei piktas mamos balsas, o tėčio kantrybė jau senka . . .
Grįžtant prie Velykų. Tortukas – vieno nespėjau įamžinti.
Na, o kai kiaušinukai buvo numarginti, sūnukas „užlūžo“ greičiausiai su palaimingais sapnais apie rytdienos radinius nuo Velykės ir Velykų zuikio. Ir žinoma ryte taip ir buvo – Velykė buvo apsilankiusi ir paliko vaikui šokoladinį zuikutį – kadangi tėčio jau pėdos buvo ataušusios (buvo patraukęs pagaliau leidžiamon žūklėn – lydeauti), tai padalino zuikutį – mamytei, sau ir tėčiui paliko.
Taigi Velykas sutikom pas vyro tėvukus su anyta – smagiai pasibuvom ir namo pargužėjom.
O antroji Velykų diena buvo DARBINGA. Tėtis sodino bulves, mes darbavomės prie svogūniukų, česnakų ir kitų sėkliukių patekimo į dirvą – gera kompanija atrodėm – močiutė jau netoli 80 –ies, aš – besilaukianti, ir vyro jauniausias brolis – na, bet nepaisant visų pritūpimų, kurie darėsi vis sunkesni atsistojant, ir einant namo skausmo ant kiekvieno žingsnio visgi likau patenkiinta, kad daržovyčių rudenį bus – vadinasi bus coliukui ir gardžios morkytės, ir moliūgo pirmosioms košelėms, o didžiajam jo taip mėgstamų žaliųjų žirnelių, bus ir žiemai agurkėlių marinavimui. Tad čia diiidelis darbas, kuris „nusirito nuo širdies“.
O galiausiai išaušo vizito pas gydytoją data. Širdutės paklausymas, kraujospūdžio pamatavimai (žemas – bet sakė normalu), ir PASIMATYMAS „GYVAI“ erkrane, čia truputį pasikoregavo mūsų savaitėlės, mat pagal ankstesnius skaičiavimus mažiukas turėjo būti 33 sav., visgi mes jau visų 34 – savaičių !!! Įsitaisęs patogiai galvyte žemyn, nepraleidžiantis progos mamytei parodyti stiprumo kojyčių, mūsų coliukas jau visas vyriukas ! Po šio vizito išėjau laiminga – viskas gerai, laukiam ramiai. O sekančią dieną apturėjom dar vieną vizitą – tyrimukams. Lauksime atsakymų.
IR PAGALIAU galiu ramiai ruoštis FOTOSESIJAI, jei tik orai bus puikūs, kaip dabar – šeštadienį skubėsime įamžinti tokį nuostabų mūsų šeimos gyvenimo tarpsnį, tik nuotraukytės, pasak fotografės bus maždaug po trijų savaičių, na tikimės prieš coliuko gimimą dar spėsime blogiuke pasiordyti, chi.
Iš mano sąrašiuko „must to do“, jau nemažai kas iškrito.
a) atspausdinta nemažai nuotraukyčių;
b)pasodintos daržovytės ir kiti smulkūs darbeliai.
Bet laukia dar rimtesni darbai – kaip kambario remontas – šią – kitą savaitę. Žinoma, vyras nelabai nori, kad makaluočiaus su pilvuku, bet nagučiai niežti – norisi greičiau ATSIKVĖPTI, kad jau VISKAS PADARYTA, kad bus galima tverti lovytę, kedenti pataliukus. JAU GREITAI . . .
Na, o kitame bloge parodysim ir porą mėgėjiškų idėjukių, kaip įamžinom pilvuką, chi. Bet neisšiduodam, tik pasakysiu, kad susiję su Velykom, vyro pomėgiu žaiti krepšinį ir . . .ššš, bet jau per daug išsidaviau.
Ohoho, kad išsiplėčiau, o galvojau – nebus ką rašyti, bet regis kuo toliau – tuo daugiau visko nuveikiam, nors laikas tirpsta kaip ledas.
Puikios savaitės, nuostabių orų – o aš tikiuosi vyro pažadų išpildymo:
-
paplukdyti valtele;
-
išsikepti šašlykų !!!
DAR NERAMIAI LAUKIANTI nėštukė Roberta.
33 nėštumo savaitė: kaip vystosi mažylis? Patarimai būsimai mamytei - skaityk Nėštumo kalendoriuje->>>
Nepamiršk įsidėti naujagimiui skirtų sauskelnių Huggies® Newborn į krepšį prieš gimdymą, kad pirmasis mažylio susitikimas su šiuo pasauliu būtų švelnus, minkštas ir sausas!
