Sveikos mielosios mamytės ir mylimas MK,
Rašau jau turbūt paskutinį blogą temoje Nėštumas, o rašymą pratęsiu jau būdama pati tikriausia mama ir rašydama apie savo mažajį paslapčiuką. Gimdymo terminas penktadienį, taip kad ir tikiuos kitą savaitgalį pamatyti ir prie krūtinės priglausti savo stebukliuką.
Geriausia naujiena ta, kad pagaliau galiu būti rami, nes studijos pabaigtos ir antras kursas įveiktas, labai džiaugiuos, kad vaikelis visus 9 mėnesius manęs neapsunkino ir nėštumas buvo lengvas, dažniausiai visai nesijaučiau kaip nėščia ir tos sveikatytės buvo tiek daug, kad palinkėsiu tokios visoms Jums, būsimos mamytės.
Dėja kaip visad yra ir blogų naujienų, šįkart tik viena, bet labai bloga..Draugas pirksis bilietus grįžimui tik pirmadienį, o kadangi plauks laivu, tai kelionė šiek tiek užtruks, o ir kada bus bilietai grįžimo neaišku, taip kad gal tėvelis leliuką jau tik gimusį pamatys, nes paskutiniu metu ir paskauda, ir eit sunku dėl nuolatinio maudimo, bet kai jau pabaiga arti, tai turi pagaliau juk ir tas nėštumas pasijausti...Mąstau pazityviai ir tikiuos vienai važiuot gimdyt su greitąja nereikės, nes šiuo metu laiką viena ir leidžiu, nėra kam būt šalia. Tėveliai gyvena toli ir dėl darbų atvykti negali, nors patys jaudinasi labiausiai...
Labai labai džiaugiuos, kad yra MK, kuriame ir paskaitinėju ir su kitom mamom pabendrauju, galiu pasidalinti drąsiai visais džiaugsmais ir rūpestėliais, be MK būtų buvę tikrai daug liūdniau...Tai dabar tik sėdžiu visa dieną ir žiūriu naujienas, nes kitaip išprotėčiau, ypač dabar kai sesija baigta ir laisvo laiko daug daugiau.
O kadangi to laiko daugiau, tai ir pamąstymų visokiausių daug...Neslėpsiu, visas mano nėštumas toks liūdnokas, praverktas. Ne dėl leliuko, nors prie tos minties kol pripratau reikėjo laiko, o dėl baimės, dėl labai neaiškios ateities, santykių...Tačiau stiprūs mažylio pasispardymai, reagavimas į mano glostymus mane ramina, tikiuos tas jaudulys jam nepersidavė. Džiaugiuosi, kad nusprendžiau vaikelį turėti net ir žinodama, kad ateitis labai miglota....Viliuosi, kad gal mažylis ir duotas mum tam, kad viskas susidėliotų į savo vietas, kad sustiprintų santykius ir mus su draugu sujungtų stipriausiu meilės ryšiu.
Vasara bus įdomus, tačiau nelengvas laikas. Reiks prisitaikyti prie mažylio, daug ko išmokti. Net neabejoju, kad nebus lengva su viskuo susidoroti, bet esu stipri, o ir dėl savo mažylio esu pasirengusi viskam, juk jis man svarbiausias gyvenime. Tikiu, kad Dievas jį man duodamas žinojo, kad viskas bus gerai ir aš susitvarkysiu, svarbiausia, kad tik būtų sveikas, net baisu kokių ligelių būna, stengiuos nemąstyt apie tai.
Taip kad, stiprybės Jums visoms, ypač vasarą, tas karštis bent man, labai blogina savijautą ir lengvo nėštumo bei stiprių ir sveikų mažųjų stebuklėlių.
Nesakau sudie, sakau iki pasimatymo, nes būtinai Jums parodysiu ir papasakosiu apie savo paslapčiuką ir naujas mamos pareigas.
Iki greito susitikimo
Mama su paslapčiuku
rugpjutis