O taip... Maniau, kad pastojusi sėdėsiu ir nersiu leliui tapukus :) Skaitysiu mamyčių žurnalus, ramiai lauksiu mūsų Stebuklo :) Taip ir buvo, bet...
Man, asmenybei ganėtinai audringai, norinčiai veikti, nuolat zyziančiai vyrui, kad nuvežtų į kokį atrakcionų parką ir panašiai, man buvo per sudėtinga nustygti vietoj. Juo labiau, kad sveikatėlė visus 9 mėnesius (o, varge.. net ne 9, o visus 10 :) - leido man mėgautis nėštumu iš visų pusių!
Aš norėjau tobulėti dvasiškai, fiziškai, norėjau atrasti pasaulyje kažką tokio, kuo vėliau galėčiau pasidalinti su savo Mažiuku.
Taigi, atradimas Nr.1 - PRADĖJAU ŽVEJOTI!
Išsinuomavome namuką kaimo turizmo sodyboje. Prisirinkau žurnalų, kryžiažodžių ir visokių kitokių "ramių" užsiėmimų. Bet man vis neduodavo ramybės tas faktas, kad mano brangusis netingi keltis 3-4 ryto, griebia meškerę ir kažkur išvaro. Savižudybė! Keltis taip anksti ir. dažniausiai - nieko nepagaut!
Taigi, tą rytą atsikėliau kartu su vyru. Jis buvo nustebęs? Ne, jis nepatikėjo savo akim :) Juk aš miegodavau iki 12 valandos. O rytas buvo nuostabus... Saulė dar tik ruošėsi pasirodyti virš pušų, ten tik pradėjo mėlynuoti iki tol buvęs juodas dangus. Mes įlipom į valtį.
Vargeli... nepamiršių visų valčių, kuriose teko tupėti po 4-6 val su dideliu pilvu... Praėjo koks pusvalandis. Virš vandens pradėjo kilti rūkas, paukščiukai tik pradėjo čiulbėti. Aplinkui dar negirdėti žmonių, traktorių, gaidžių ir kitų gyvių. Žodžiu - romantika... Tokią gamtą retai tekdavo matyti man - asfalto vaikui :)
Papusryčiavom tiesiai valtyje. Man jau pavyksta užmesti meškerę į reikiamą vietą. Nors dzykus užmauna vyras... Kartais net kimba :) Kas nervuoja mano brangiausiąjį, nes pas jį - tylu kaip tanke :) Ir vėl užmetimas. ir dar keli... Ir vėl pagaunu žolę. Iš n karto vyras pavargsta iš naujo pririšt kabliuką, nes aš vis užkabinu už žolių. Traukiu, jaučiu - dar vienas povandeninis krūmas... Vyras vėl dūsauja, bet klausia: "Gal žuvis?". "Nea...".
Bet tas "krūmas" kažkaip juda anam gale... Tyliu, bet traukiu. Vyras jau susidomėjo šiuo procesu... Ir staiga pradėjo garsiai man nurodinėti, ką daryti! Velniop, jau moku ritę susukt :) Bet tada matau beveik prie pat borto didžiulę žuvį! (na.. kaip didžiulę.... būtų pagavęs vyras - butų eilinis šprotas, bet kadangi užkibo man - ji buvo milžiniška). Ištraukiau pati!!!! Ir pati bandžiau ištraukti kablį iš jos burnytės, kad paleisčiau atgal... Vyras, aišku, pasisiūlė savo paslaugas, nes jis moka mikliai išlaisvinti silkutę. Bet aš gi pati noriu :) Taip ji ir nebegrįžo į savo stichiją po mano manipuliacijų...
Tai buvo mano pirmoji žuvytė. Po jos - dar dažnai važinėjome kartu žvejoti. Vyro draugai stebėjosi, kad jo pilvota žmonelė taip įsitraukė į vyrišką hobį :) O ir vyras patenkintas mane vis kviesdavo važiuoti kartu.
Taip tapau jam ne tik besilaukiančia žmona, bet ir draugeliu pažvejoti :)
P.S. Gal vėliau pasidalinsiu kitais savo atradimais:) Nes nėštumas - puikus laikas atrasti savyje naujų idėjų ir pomėgių :)
blogietee
Krisliukas
neri