Preeklampsija – viena iš pavojingų nėštumo komplikacijų. Ar galima jos išvengti?
Dažniausiai pasitaiko antroje nėštumo pusėje
Preeklampsija – specifinė nėštumo komplikacija dažniausiai pasitaiko antroje nėštumo pusėje. Ji pavojinga tuo, kad yra ne visada lengvai pastebima, mat nėščioji gali jaustis gana gerai, nieko neįtarti, o jos požymius parodo tik tam tikri tyrimai – šlapimo tyrimas, nuoseklus kraujospūdžio matavimas viso nėštumo metu.
Preeklampsija pasitaiko apie 6 proc. nėščiųjų, kurioms nebuvo kraujospūdžio sutrikimų iki nėštumo, ir apie 20 procentų tų būsimų mamyčių, kurios jų turėjo.
Požymiai
Preeklampsija gali pasitaikyti ir jaunoms, ir vyresnio amžiaus nėščiosioms. Jos požymiai yra šie:
- aukštas kraujospūdis;
- baltymas šlapime;
- kūno patinimai.
Kartais būna visi požymiai kartu, bet gali būti tik vienas – pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis.
Koks yra aukštas kraujospūdis?
Šiais laikais nereta šeima namuose turi kraujospūdžio matuoklį, tad kraujo spaudimo matavimas galėtų būti tas rodiklis, kurį moteris galėtų stebėti ir pati. Koks nėščiosios kraujospūdis yra laikomas aukštu? Klinikos „Maxmeda“ gydytoja akušerė ginekologė Veslava Jacevičiūtė Navardauskienė „Mamyčių klubui“ sakė: „Jeigu nuo 20-os nėštumo savaitės, matuojant bent du kartus iš eilės, iki tol sveikai moteriai nustatomas 140/90mmHg ar didesnis kraujospūdis, diagnozuojama nėščiųjų hipertenzija. Jeigu prieš nėštumą ar iki 20-os nėštumo savaitės arba ilgiau negu 6 savaites po gimdymo nustatomas padidėjęs AKS >140/90mmHg, diagnozuojama lėtinė hipertenzija”
Kaip gydoma preeklampsija?
Pastebėjus išvardytus preeklampsijos požymius reikia kreiptis į nėštumą prižiūrintį gydytoją, kuris skirs reikiamus tyrimus, lieps stebėti kraujospūdį, skirs jį mažinančių vaistų, rekomenduos specialią dietą. Jeigu nepadeda, toliau moteris gali būti paguldyta gydymui į ligoninę. Kartais dėl sunkios preeklampsijos reikia paskatinti gimdymą arba atlikti cezario pjūvio operaciją.
Iš „Mamyčių klubo“ narės Aistės patirties:
„Nėštumo metu man, kaip ir kiekvienai moteriai per kiekvieną konsultaciją būdavo matuojamas kraujospūdis. Mano gydytoja susirūpino, kai ketvirtą nėštumo mėnesį spaudimas jau buvo šoktelėjęs iki 130/80, nes mano normalus spaudimas visada būdavo 120/70.
Tada ji patarė daugiau ilsėtis bei rekomendavo gerti magnį. Kitą mėnesį situacija buvo nė kiek ne geresnė - spaudimo matavimo aparatas rodė tą patį 130/85. Gydytoja patarė toliau vartoti magnį.
Tyrimai blogi, savijauta gera
Aš pati tuo metu visai nejaučiau, kad mano spaudimas aukštesnis, gal tik kiek sunkiau tapo lipti laiptais, bet to nesureikšminau, vis tik neštumo vidurys, o ir pilvukas jau nemažas buvo.
Tačiau kai apsilankiau pas gydytoją šeštą nėštumo mėnesį ir pamatavus spaudimas buvo 140/90, gydytojos nerimas privertė sunerimti ir mane. Grįžus namo, žinoma, išnaršiau internetą ieškodama informacijos.
Ir, žinoma, neradau nei vieno paguodžiančio straipsnio. Beveik visi gąsdino, kad tokiu atveju galima preeklamsija ar net eklamsija... Taigi, teko rimtai susirūpinti savimi ir būsimu vaikeliu.
Kaip aš saugojausi
Stengiausi daug vaikščioti - mano pasivaikščiojimai trukdavo apie 2 - 3val kasdien. Gėriau gydytojos paskirtus vaistus iš pradžių du kartus, vėliau ir tris kartus per dieną. Įprastą arbatą pakeitė krapų sėklų arbata. Tris kartus per dieną matavausi spaudimą namuose.
Bet viso to buvo negana - pradėjo labai tinti rankos ir kojos. O 37 nėštumo savaitę ekstra tvarka gydytoja išsiuntė mane į Kauno klinikas - buvo aukšti vaisiaus tonai. Savaitę praleidus klinikose namo grįžau su 130/80 spaudimu. Kitas dvi savaites, nors ir labai jaudinausi laukdama vis artėjančio gimdymo, spaudimas buvo stabilus - 130/80.
Sūnelio gimimas
Termino dieną, kaip gydytoja ir rekomendavo, susidėjus krepšius vykau į KMUK, nes vaikiukas visai dar nesiruošė krapštytis laukan pats. Klinikose įvertinę mano būklę (be aukšto kraujo spaudimo dar teko susidurti ir su nėštuminiu diabetu, kuriam koreguoti užteko specialios dietos..), taip pat ultragarso tyrimo metu nustatę kad vaisius stambus, o aš per žemo ūgio, pačiai gimdyti man neleido. Po cezario operacijos pasaulį išvydo mūsų mažylis – 4550 g svorio ir 56 cm ūgio. Šiandien jis auga sveikas ir stiprus berniukas, kasdien stebinantis mus savo pasiekimais. Mano kraujo spaudimas vėl toks pats koks buvo iki nėštumo“.
