Mūsų Neišnešiotukas

Ilgai galvojau ir prisiruošiau jums papasakoti savo istoriją. 

Mano sūnelis Aleksandras buvo labai laukiamas vaikelis, nes iki jo turėjau nesivystantį nėštumą ir paskui 3 metus negalėjau pastoti. Pagaliau pastojau, nėštumas buvo lengvas. 18 savaitę sužinojau, kad laukiuosi sūnelio. Vardą išrinkome labai greitai, jis patiko ir man, ir vyrui - sūnelį nutarėme pavadinti Aleksandru.

Praėjo toji pati žiauriausia 2010 –ųjų vasara, kai temperatūra svyravo apie +35 laipsnius karščio. Dirbu vyriškame  kolektyve, tai ten mane labai saugojo:) Spalį išėjau nėštumo ir gimdymo atostogų.

Spalio 22 dieną buvau pas ginekologę, atliko ultragarsą, patikino, kad gerai, vaikelis vystosi normaliai. Dar pas mus namuose vyko statybos, norėjome užbaigti namą iki gruodžio, nes gimdymo terminas buvo  gruodžio 8 diena, beje, kaip tik turėjo būti Aleksandro vardadienis.

Naktį iš spalio 26įi 27 man nubėgo vandenys, labai išsigandau... Vyras pradėjo drąsinti, gal aš klystu, gal tai šlapimas?... Nuėjau į tualetą, ir man dar kartą nubėgo vandenys. Iš karto iškvietėm greitąją pagalbą ir išvažiavau į ligoninę. Buvau sakiusi, kad niekada negimdysiu Antakalnyje, bet tik ten tik priima per anksti prasidėjusius gimdymus. Atvykome apie 5 ryto, apžiūrėję medikai sakė, kad dar negimdysiu, reiks laukti ryto. Reikėjo brandinti vaikelio plaučiukus, nėštumo buvo tik 34 savaitės.

Ryte po apžiūros paaiškėjo, kad vaisiaus vandenų dar užtenka vaikeliui kvėpuoti, tad lauks rytojaus ir brandins mažylio plaučius. Spalio 28  iš ryto jokių gimdymo požymių nebuvo, todėl davė skatinamųjų, nes negalėjo ilgiau laikyti mažiuko be vandenų. Man sakė, kad iki 20 valandos pagimdysiu. Man sąrėmiai prasidėjo apie 14 val, bet iš pradžių nestiprūs, o 16 val. -  jau kas 10 minučių. 17 valandą jau buvau gimdykloje, nes sąrėmiai kartojosi kas 3 minutes. Ir 19:17val sulaukiau į pasaulį atskubėjusio savo sūnelio Aleksandro. Jis gimė 2320g ir 46 cm.

Vos atvežė mane į palatą, iš karto nuėjau į Intensyviosios terapijos skyrių pažiūrėti savo sūnelio. Šiame skyriuje būna atnešami visi nešnešiotukai. Kai jį pamačiau, labai susijaudinau - jis atrodė toks mažas, liesutis... Tuo pačiu buvo ir stipruolis, nes kvėpavo pats, be kaukės.

Visą laiką nenustojau tikėti ir jam sakiau, kad jis - mano stipruolis, kad užaugs greitai ir bus kaip visi vaikeliai. Iš pradžių mažiuką maitino per zondą, jis suvalgydavo po 5 ml. Spalio 29 d. jau pradėjo gamintis mano pienukas, aišku, buvo mažai, tik 50 ml iškart, bet pati maitinti kol kas negalėjau, nes vaikas buvo silpnas, tad maitinau iš buteliuko.

Gydytojai sakė, kad mažiukas gimė sveikas, tik jam naujagimių gelta, tad reikės dar pabūti po ultravioletinėm lempom. Gelta mums užsitęsė 5 dienas. Bet po to man jau atnešė sūnelį į palatą. Jis svėrė 2620 g 

Po 3 dienų mus išrašė, nes mažiukas buvo sveikas. Prisiskaičiau labai daug apie neišnešiotukus. Namuose pirmus mėnesius palaikydavome temperatūrą +25, nes taip reikėjo. Maitinau pati, valgė jis po porą valandų prie krūtinės. Pirkau svarstykles, kad žinočiau, kiek suvalgo, nes jei mažai pienuko ištraukdavo, tai nutraukinėdavau ir duodavau iš buteliuko.

Ir jau po mėnesio priaugome 800 g. Tai buvo mūsų pirmas pasiekimas. Tačiau kas mėnesį turėjome lankytis ne tik pas pediatrą, bet ir pas neurologą. Du kartus darėme genetinį tyrimą.

Tolimesnis Olgos pasakojimas apie sūnelio vystymąsi - kitame bloge. Papasakok ir Tu savo mažylio gimdymo istoriją ir rašyk blogą, kaip jums sekasi augti ir kokius nuotykius kasdien patiriate.