Ar galite patikėti, kad vasara įpusėjo? Liūdna, nes greitai ruduo ateis...
Ši vasara nelabai šilta, bent jau man. Jei orai atšyla, tik trumpam, po to vėl lietus. Tai va, kaip greitai įpusėjo vasarėlė, taip ir mano nėštumas. Nuo paskutinių mėnesinių dienos skaičiuojant, mums jau šeši mėnesiukai. Kopiam į septintą mėnesį. Kai pagalvoju, vaje, kiek mažai beliko. Dar trys mėnesiai, ir namai prisipildys dar vienu juoku, ašarėlėmis...
***
Na, o dabar apie echoskopiją:) Žinokit, nuėjau anksčiau laiko (kaip visada), ir viena nėštukė išėjo iš kabineto linksma. Svarbiausia, dar mano pažįstama, tik mūsų bendravimas toks: "labas", "kaip sekasi?". Tai pakėlė nuotaiką. Nors kai darė echoskopiją, irgi nebuvo liūdna, nes daktaras su humoru. Matėsi, kad neseniai po atostogų:) Pirma naujiena, kad placenta pakilo. Pasak daktaro, turėtų nebenukristi. Tai galėsiu gimdyti.
***
Man su mažyliu buvo antras susitikimas, ir jei viskas gerai klostysis, bepamatysiu vaikelį, kai pagimdysiu. Bet žinokit, kiek gerų emocijų ultragarsas suteikė. Vaikiukas vis išsižiodavo, net du kartus liežuvuką parodė. Dar tokio reginio nemačiau:) Iš Aistės echoskopijos įsimintiniausia buvo, kai ji man pamojavo su rankyte. Lyg sakytų: "Mama, labas, štai ir Aš". O šis vaikelis liežuvuką parodė. Net dabar juokas ima. Gaila, kad vyro šalia nebuvo. Aišku, gydytojas parodė pilvuką, kojytes, širdutę. Tik gaila, kad neklausėm širdelės plakimo.
Gydytojas patvirtino, kad nors pilvukas nedidelis, bet viskas atitinka normas. Jei daktaras neapsiriko arba nemelavo, sako, kad turėsim mergaitę. O kai pagimdysiu, tada ir pamatysim, pasitvirtins ar ne. Bet, žinokit, man jokio skirtumo. Svarbu, kad nėštumas ir gimdymas būtų sklandus. Svarbiausia, kad vaikelis būtų sveikas, kaip ridikėlis.
***
Kitą dieną buvo vizitas pas ginekologę. Tai paskaičiavo, kad nuo paskutinio susitikimo kas savaitę priaugu po 600 g. Tik va, jau trečią kartą darė kraujo tyrimą, mažėja geležies. Mažakraujystė yra, kai hemoglobinas 110, o mano dabar yra 116. Tai išrašė geležies preparatų. Cukraus dabar nerado, kaip tada šlapime atsirado, net neįsivaizduoju. Gerai, kad nors cukrus norma.
Dvi dienas vaikščiojau, kaip invalidė. Taip vienos pusės dubens kaulas skaudėjo, net šlubavau. Toks jausmas, kad koja "išsikabins". Net vyras klausė, kas man. O kai reikia atsigulti, bijau, ant šono negaliu gulėt, nes skaudės. Guliu ant nugaros, kol praeina. Pilvukas netrukdo miegoti, bet dubens kaulų skausmas trukdo. Kol atsikeliu, "prasivaikštau" ir praeina. Ar Jums taip buvo?
Mano miestelyje buvo burbulų šventė "Burbuliatorius". Nuo pat pradžios nespėjome ateiti, bet, svarbiausia, nors šiek tiek pabuvom. Grojo gyva muzika. Po dviejų savaičių vėl bus toks renginukas.
Sekmadienį pabuvojome Rusnėje, vaikščiojom pakrante. Nuotraukoje matosi didysis tiltas.
Čia - salelė.
Eini dviračių takeliu: vienoje pusėje gyvenamieji namai, o kitoje - upė.
Pakeliui pamatėme arklį su kumeliuku. Jokio atitvaro nebuvo, tik spėjau nofotografuot ir kumeliukas atbėgo. Privertė išsigąsti, gerai, kad neagresyvus buvo:)
Kai perėjom kitą pusę pakrantės, jau dviračių tako nebėra, ir žiūrim, beždžionių tiltas. Kai perėjau jį, toks jausmas, kad po geros karuselės išėjau, nes galva apsisuko.
Tiltas varganas, jau reikėtų kapitalinio remonto...
Baigiu šiandieninį dienoraštį, pilvukas reikalauja aukų:)
Tikiuosi, kad nebuvo nuobodu skaityt. Bet žinot, kaip būna, kai turi ką pasakoti, ir dienoraštis būna įdomesnis;)
Nėštukė Giedrė
Krisliukas