Kai sužinojau, kad laukiamės, su vyru buvom lyg ant sparnų. Nėštumas klostėsi puikiai, nors kartą teko pagulėti ligoninėje su gresiančiu persileidimu. Bet gerų specialistų dėka mano auksyčiui nieko nenutiko.
Nenumaldomai artėjo nėštumo pabaiga, terminas nustatytas gegužės 9 d.
Sulaikiame taip lauktos dienos, nieko.... Kita dieną, nieko... Trečia diena, nieko... Jau kas vakarą kalbuosi su dukriuku, kad reikia mamytei ir tėtukui pasirodyti, nieko... Giminės, draugai, kolegos skambina, rašo ''ar jau?'' NIEKO :) Jau ir pyktis ima, kad kankina savo kvailokais klausimais, juk kai turėsim, pranešim. Praeina savaitė, nieko... Dukrytė tupi sau laiminga mamytės pilvuke ir laukia gimtadienio :) Visai nenori pasisveikinti su tėveliais.
Penktadienį apsilankau pas gydytoją, praneša, kad jei iki pirmadienio nepagimdysiu, guldys į stacionarą. Savaitgalis. Esam pakviesti į draugų gimtadienius. Kaip ir priklauso, atbaliavojam. Grįžę dar pasižiūrim Eurovizijos finalą. Pradeda lyg mauduliuoti nugarą. Eilinį syki galvoju, kad paruošiamieji sąrėmiai mane kankina.
Sekmadienio rytas, išleidžiu vyrą į darbą su sąlyga, kad grįš, kai tik prireiks, nes nugarėlę mauduliuoja vis dažniau, jau kas kokių 10 min.:) Vis kenčiu, vyro nekviečiu, kai jau nugaros skausmeliai padažnėja iki kas 7 min. kviečiu vyrą. Susiruošiam važiuoti, prisimenam, kad dar reikia pabalsuoti už dabartinę prezidentę :D, kaip dori piliečiai balsuojam.
Vyras pasirodo besąs labai alkanas, nes be pusryčių ir be pietų. Užsukam pavalgyti į kavinukę. Vyras pavalgo, aš išgeriu pienišką kokteilį (visą nėštumą juos labai mėgau), dar užsuku i WC ir ką jūs manot? Ten man nubėga vandenys :D Tada su vyru jau niekur nebeužsukam, lekiam tiesiai į gimdymo namus.
Kaip ir visur, pirmiausia dokumentacija, perrengia ir pagaliau gimdymo palatoj. Gydytoja apžiūri, kaklelis jau prasidaręs 4 cm., valio!!!! Esam laimingi, kad greitai pamatysim savo stebukliuką. Šokinėju ant kamuolio, vyras protinguolis sprendžia kryžiažodžius :))) Vėl apžiūri gydytoja. Jai pasirodo, kad stoja gimdymo veikla (nors kaklelis atsidarinėja kaip priklauso po cm į val.), paskiria skatinamuosius.
Aš per daug nesipriešinu, noriu kuo greičiau pamatyti savo brangenybę. Pasiryžtu bet kokiam skausmui. Su didelia vyro pagalba, po 5 val.nesudėtingo gimdymo, 22 val. 05 min. mums gimsta taip ilgai laukta dukrytė!!!
Emilija.... Sveria 3238 g, ūgis - 49 cm, mums atrodo kaip coliukė, vyras verkia krokodilo ašaromis, o aš be paliovos juokiuosi :))) Visada galvojau, kad raudosiu išvydus savo vaikutį, bet reakcija buvo atvirkštinė :)))
Dabar mūsų angelėliui jau 2 metai ir mėnuo, vis dar apima begalinis jaudulys ir neapsakoma laimė, kai kalbu apie savo gimdymą. Juk gyvybės atėjimas į šitą pasaulį- tai yra pats didžiausias stebuklas.
