Lietuvoje vis labiau populiarėja taip vadinami kūdikio laukimo vakarėliai, kurių akimirkomis būsimos mamos noriai dalinasi, pavyzdžiui, socialinėse paskyrose. Ir nors šios tradicijos mus pasiekia iš Vakarų pasaulio, o lietuvaitės tokių tradicijų nepuoselėjo, mes skubame būtent į liaudiškomis tradicijomis paremtą asmeninę šventę.
Susitinkame su antro mažylio besilaukiančia Juta, kuri įprastai kūdikio laukimo vakarėlius organizuoja kitoms nėštutėms, bet artėjant antrajam gimties stebuklui, nusprendė, kad ir pati nori šiuo savo didžiuliu džiaugsmu pasidalinti ir su draugėmis, ir Mamyčių klubu.
Įprastai, pasak Jutos, tokį vakarėlį besilaukiančiai moteriai suplanuoja draugės.
Kaip toks vakarėlis vyksta?
Kai mums pasakojo Jokūbo mama ir www.jutossventes.lt įkūrėja Juta, pirmiausia reikia tinkamai papsipuošti, t.y. apsirengti tautiniais drabužiais. Tuomet būtinai iškepa skanų pyragą, užpliko žolelių arbatos ir ....vakarėlis prasideda!
Juta pasakoja apie tokių vakarėlių liaudiškas tradicijas, kartu visos dainuoja dainas, na ir, žinoma, fotografuojasi.
Tiesa, tokių vakarėlių mūsų močiutės ir promočiutės tikrai neorganizuodavo nei pačios sau, nei savo draugėms.
"Mūsų močiutės, kai laukdavosi, slėpdavo tai, tik artimiausiems pasakydavo. Būdavo tai, kad kokia nors moterėlė susilaukdavo vaiko, o visas kaimas net apie tai nežinodavo. Tam rūbai būdavo labai dėkingi, ne taip kaip šiais laikais", - šyptelėjo Juta.
Pasak Jutos, vienas labiausiai moteris dominančių dalykų yra mūsų senolių prietarai. Iš mamos pilvuko padėties bandydavo nuspėti vaikučio lytį: jei pilvukas žemiau, galvodavo, jog gims berniukas, jei aukščiau - mergaitė.
Kūdikio laukimosi vakrėlio metu Juta pasiūlė visoms susikurti iš šiaudų savo svajonių kėdutes. Šiaudai šiam magiškam ritualui turi būti drėgni. Kiekvienai pynėjai riekia 8 panašaus storio šiaudų. Paimame vieną šiaudą, perkišame per du pirštus ir užlenkiame šiaudą tais pirštais (detaliau - video siužete). Žinoma, pinant galima ir padainuoti :)
Magiškoji kėdutė, primindama jūsų norą, galėtų kabėti namuose, matomoje vietoje.
Dovanas mažyliui artimieji nešdavo tik šiam gimus. Bet dovanodavo tai, ką ir mes šiomis dienomis dovanojame, tik dažniausiai savo rankų darbo.
Skirtumų tarp beislaukiančių mūsų senolių ir mūsų turbūt daugiau negu panašumų, bet mus visas jungia tikėjimas - tai, jog laukimasis yra ypatingas laikmetis, skirtas minčių ir jausmų nuskaidrinimui. Juk tai metas, kuomet laukiame didžiausio savo stebuklo. Net ir Kalėdas šiandien turime tik todėl, kad įvyko didysis gimties stebuklas.
