Nėštumas – natūrali moters fiziologinė būsena, todėl perversmų mityboje pastojus daryti nereikia. Žinoma, jei ir iki tol maitinotės sveikai. Jei ne, reiktų atsisakyti žalingų įpročių.
Sveikos mitybos piramidė
Renkantis maistą nėščiajai moteriai, kaip ir visiems kitiems, reikėtų vadovautis sveikos mitybos piramide. Ji subalansuota taip, kad žmogų aprūpintų visomis reikiamomis medžiagomis. Piramidės pamatą sudaro produktai, kurių per dieną patariama suvalgyti daugiausia, tai - duona, grūdai, bulvės.
Toliau svarbios yra daržovių ir vaisių grupės. Virš jų yra dar dvi – pienas, sūris, jogurtas ir mėsa, ankštinės daržovės, riešutai, kiaušiniai. Piramidės viršūnėje esančių produktų reikėtų valgyti mažiausiai - tai riebalai, cukrus, saldainiai, saldinti gėrimai.
Valgyti už du nereikia
Tikriausiai, šiais laikais nebėra tikinčių, kad nėščiajai reikia valgyti už du. Taip, moterys kartais taip sako, bet greičiausiai norėdamos pateisinti savo didesnį apetitą ar suvalgytą ne vieną porciją. Kiek reikia suvartoti kilokalorijų per dieną, yra individualus rodiklis, priklausantis ir nuo amžiaus, judrumo, gyvenimo būdo, tačiau apibendrintai manoma, kad suaugusiajam reikia apie 2000 kcal per parą. Nėščiosioms vos, vos daugiau – iki 2300 kcal.
Per dieną reikėtų valgyti 5-6 kartus
Svarbiausia yra, kaip jau minėjome aprašydami sveikos mitybos piramidę, grūdiniai produktai, bulvės, daržovės ir vaisiai. Pieno produktų, kaip ir mėsos, žuvies, kiaušinių, ankštinių daržovių, riešutų, per dieną pakanka valgyti 2-3 kartus.
Dietoms – ne
Kartais, dažnai besilaukdamos kito vaikučio, moterys nėštumo metu ima riboti suvalgomo maisto kiekį. Tai lemia jų patirtis per pirmąjį nėštumą, kai buvo priaugta daugiau svorio ir jo buvo sunku atsikratyti.
Tačiau dėmesio, mitybos specialistai įspėja, kad dietos nėščiosioms yra pavojingos, nes gali pritrūkti reikiamų medžiagų ir mamai, ir kūdikiui. Be to, badaujant ar ribojant maistą organizme nuo streso susidaro ketonų, kurie kenkia vaisiui, ir labiausiai jo smegenims. Taip pat negalima vartoti lieknėjimo preparatų ar maisto papildų.
Maistas „tabu“
Kaip minėjome straipsnelio pradžioje, pastojus keisti iš esmės mitybos įpročių nereikia, nebent yra žalingų įpročių, kurių, žinoma, reikia kuo greičiau atsisakyti. Nėščiosioms patariama nepiktnaudžiauti saldumynais, vietoj majonezo ar grietinės padažų rinktis aliejinį, ypač, jei jis iš alyvuogių aliejaus.
Klinikos "Motina ir vaikas" gydytoja ginekologė-akušerė Raimonda Sinkevičienė atsako į būsimų mamų klausimus apie mitybą.
Ar galima nėščiajai gerti stiprios kavos, žalios arbatos? Jei taip – kiek dažnai?
Gerti kavą nėštumo metu galima, tačiau tai daryti reikia saikingai, nepadauginti. Per dieną turėtų pakakti kelių puodelių stiprios kavos, kartu išgeriant atitinkamą kiekį vandens, nes kava veikia diuretiškai, skatina gausiau išsiskirti šlapimą. Tas pats su žalia ir juoda stipria arbata.
Ar galima valgyti žuvies, kokios nepatartina? Kodėl?
Žuvį valgyti yra kaip tik rekomenduojama, tik reikėtų kiek atsargiau naudoti jūrines žuvis dėl papildomai sukauptų tam tikrų cheminių elementų (radioaktyvių).
Ar ribojamas sūrus, rūgštus, aštrus maistas...?
Maistą rinktis geriau mažiau sūrų, aštrų. Taip pat rinkitės daugiau virtą, nei keptą, mažiau riebų, kaloringą maistą, vengti lengvai pasisavinamų angliavandenių.
Ar veikia nėštukės sveikatą, jei ji užsinori, pvz. saldumynų, o po to iškart silkės ar kito sūrymo?
Valgyti nėštumo metu galima kaip norima, tai neįtakoja jos sveikatos, tačiau tai daryti reikėtų kiek reguliariau ir dažniau, nedideliais kiekiais, neapkraunant skrandžio.
BŪTINI VITAMINAI IR MIKROELEMENTAI:
KALCIS. Jo yra daug pieno produktuose: kefyre, piene, grietinėje, varškėje, sūryje, žuvyje, lapinėse ir žaliose daržovėse. Būsimai mamytei kasdien reikėtų gauti 1000-1200 mg kalcio (pvz. išgerti per dieną porą puodelių pieno, kerfyro ar suvalgyti porą indelių jogurto).
GELEŽIS. Mažakraujystė (geležies trūkumas) – ypač dažna nėštukių bėda. Geležies gausu mėsoje, kepenėlėse, kiaušiniuose, grikių kruopose. 2-3 trumestre mamytei reikėtų apie 30 mg geležies.
CINKAS ir MAGNIS. Magnio daugiausia kakavoje, riešutuose, žirniuose, lapinėse daržovėse, moliūguose. Pakankamas jo kiekis apsaugo nuo galimų nėštumo komplikacijų (dienos norma – apie 350 mg). Cinko gausu jūros produktuose, kiaušiniuose, mėsoje (jo reikėtų apie 15 g per dieną).
VITAMINAS E – yra augaliniame aliejuje, sėklose, grūduose, kviečių gemaluose.. Stiprina imunitetą, skatina audinių atsinaujinimą.
VITAMINAS A – gausiausia jo kepenėlėse, morkose, pomidoruose, špinatuose. Jis svarbus odai, placentos formavimuisi.
VITAMINAS D – jo reikia fomuojantis skeletui, tačiau jo perteklius sutrikdo mineralų apykaitą.
VITAMINAS C – daugiausia jo citrusiniuose vaisiuose, braškėse, špinatuose, kopūstuose. Stiprina imunitetą, slopina uždegimines reakcijas.
B GRUPĖS VITAMINAI:
-B1 – jo yra grūduose, sėklose, kiaulienoje
-B2 – kalakutienoje, žuvyje, piene, brokoliuose
-B6 – mėsoje, kiaušiniuose, riešutuose.
-B12 – gyvulinės kilmės produktuose.
B9 – FOLIO RŪGŠTIS – jos gausu kepenėlėse, grybuose, žaliose lapinėse daržovėse, apelsinuose, greipfrutuose, pupose. Ji svarbi būsimo kūdikio nervų sistemos vystymuisi.
Ar Tavo kasdieniame racione gausu šių vitaminų?
Simonadub