Gimdymas, gimdymas, gimdymas... Nuo jo praėjo beveik pusantrų metų, bet vis dar jį prisimenu, lyg tai būtų vykę vakar. Tikriausiai jis niekada neišdils iš mano atminties stalčiukų.
Nuo pat nėštumo pradžios jaučiausi tiesiogine to žodžio prasme - PUIKIAI. Kaip dažnai būna pirmą nėštumo trimestrą toksikacija, mane ji aplenkė. Ir kojos netino, ir apskritai visas nėštumas ėjo sklandžiai. Neslėpsiu, jaučiausi ypatinga ir labai graži. Manau, tokia ir buvau. Juk visos nėštukės tarsi fėjos, kurios savyje nešioja po angelą.
Baimių buvo, bet ne paniškų. Per dienas išsiilsėdavau, todėl naktimis turėdavau laiko fantazuoti ir galvoti apie gimdymą. Supratau, kad mano baimė - SLYPI NEŽINOJIME. Juk kai žmogus nežinai, tada dažniausiai ir bijai...
Pradėjau daug domėtis. Skaityti ''protingą'' literatūrą. Šlamštui savo gražaus ir brangaus laiko nešvaisčiau. Baimę norėjau susilpninti, o nesustiprinti skaitydama nieko vertus skaitalus.
Vis kamavo mintis: ką daryt ir kokį gimdymo būdą pasirinkti? Pripažinsiu, ne vieną sykį sukosi mintis apie taip dabar populiarius nuskausminamuosius. Slapčia svarsčiau net apie planinį cezario pjūvį. Taip, taip mielosios, slapčia, nes buvo gėda kam pasakoti apie savo ''ištižusias baimes''.
Nepamenu, kur tiksliai perskaičiau šiuos žodžius: ''Kiekvienas skaudulys gimdymo metu yra reikšmingas, nes jis žingsnelis po žingsnelio artina mamą ir jos kūdikį prie taip laukto susitikimo...''. Šie žodžiai iki dabar turi man didelę reikšmę.
Tada aš tarsi atsitokėjau! Mąsčiau sau: Dieve, tai ko aš verta, jei net savo vaiko negaliu pagimdyti pati, taip kaip liepė MOTINA GAMTA?
Tiesiog nugalėjau save ir savo baimes. Tvirtai nusprendžiau gimdyti be preparatų įsikišimo. Aišku, jei tik viskas vyks sklandžiai ir negrės pavojus mažyliui bei man.
Dienos bėgo... Blogesnės keitėsi geresnėmis, o pilvuko gyventojas visaip kaip gražėjo ir artėjo iki tobulybės. Namie lovytė naujam šeimos nariui jau paruošta :). Trūksta tiek nedaug ir greitai būsime visi kartu.
Prasidėjus pirmiems skausmams, jaučiausi pakylėta. Sukosi viena mintis: pagaliau!!!
Išlaukta, išsvajota akimirka. Su Dievo pagalba, kaip ir planavome - pagimdžiau pati. Ne veltui dažnai miniu Jį, mūsų Išganytoją ir Sutvėrėją. Sulaukusi mažylio pradėjau tikėti, o anksčiau apie tai mažai susimąstydavau.
Sveikinimai dukrai ir anūkui nuo brangios mamos
LABAS, BRANGENYBE!!!
Žinojau, sūnau, kad tu būsi tobulas žmogutis. Tavo mamytė tą puikiai žinojo...
Mama Sigita (regina)
tylingoto