Žinote, pastaruoju metu jaučiuosi kaip tikra meškutė, dar visai neseniai mes su mažyle kasdien eidavome pasivaikščioti laukan, bet šią savaitę dėl šių neaiškių oro sąlygų esame tarsi įkalintos savuose namuose.
Gerai, kad savaitgalį nepatingėjome ir gana aktyviai praleidome laiką. Mes važinėjomės su rogutėmis.
Taigi, gavosi dviguba nauda, pabuvome gryname ore, kas taip reikalinga vaikams ir nėščioms bei smagiai praleidome laiką. Oi, kaip mes pasilinksminome, pasiėmėme rogutes, įdėjome tokį šiltą vokelį, tuomet įsodinome savo mažylę ir važinėjomes per sniegą.
Gabytei taip patiko važinėtis rogutėmis, kad net nenorėjo lipti, turėjome vos ne per jėgą ją ištraukti:)
Žinote, nors ir įkalintos tarp keturių sienų, bet, tiesą pasakius, mums vis tiek nėra kada liūdėti su mano dukriuku. Neseniai mes atsiėmėme iš savo giminių didžiausią maišą morkų, nes labai jau mėgstame spausti natūralias sultis.
Taigi, nutarėme tas morkas perrinkti ir ką Jūs galvojate? Ogi įsigijome naminį gyvūnėlį, bent jau iki kol ateis pavasaris:)
Taip taip, aš kalbu apie pačią paprasčiausią sraigę:) Ech, juk neišmesi jos dabar laukan, sušals iš karto, tad nutarėme pasilaikyti pas save iki visuotinio atšilimo. Kasdien išvalome jos "namuką", padedame vis naujo maistelio ir pasižiūrim, kaip ji laikosi.
O visai neseniai aš nutariau, kad jau pats laikas apkirpti mano mažą brangenybę Gabiją, nes jos plaukučiai buvo ganėtinai ilgi.
Iš pradžių maniau, kad sulauksiu vyro, ir mes abu ją apkirpsime, bet kažkaip, pagauta įkvėpimo, o ir mažylė labai ramiai sedėjo, apkirpau Gabytę pati. Žinoma, gavosi gana juokingai, nes apkirpau, kaip išmaniau, tiesiog tiesia linija.
Na, bet ataugs tie plaukiukai ir bus dar gražesni:) Be to, čia man tik pačiai Gabijos šukuosena kiek neįprastai atrodo, o štai vyras parėjo ir iškart nusišypsojo, pamatęs mano šedevrą:)
O Gabytė, man rodos, tik tuo momentu suprato, kad kažkas yra daroma, o paskui...griebė va blyną nuo stalo ir sau patenkinta kimšo jį visą vakarą.
Ech, tokiais momentais aš tik pagalvoju, kad jau greit bus nebe vienas deimančiukas namuose, o net du. Žinote, kartais sėdžiu ir galvoju: "Kažin koks bus mūsų antras leliukas, ar tai bus mergaitė? Ar berniukas? Į ką labiau panašus?"
Ir tais momentais, nepatikėsite, leliukas lyg jaučia mano mintis, nes iškart pradeda stuksenti man į pilvuką:) Laukiu nesulaukiu, kada ateis vasario 10 d., tuomet mes eisime kartu su vyru pasižiūrėti savo mažiuko, reikės būtinai paprašyti nuotraukyčių atminčiai:)
Na, gerai, jau bunda mano gražuolytė, eisiu pas ją.
Iki kito susirašymo:)
