Paslapčiuko dienoraštis: Kalėdinis laukimas

Paslapčiuko dienoraštis: Kalėdinis laukimas

04. Nov 2013, 18:59 pypse pypse

Burnoje vienas po kito ima trykšti mano taip mėgiamas saldžiarūgščių mandarinų skonis. Artėja Kalėdos...  vėliau jų laukimas prisipildys cinamono, kepinių aromato, blizgių lempučių šviesos ir žvakučių liepsnelių jaukumo ir švelnių, arba širdį draskančių prisiminimų.

Nežinau kada Kalėdos man tapo ypatingos. Vaikystėje tai būdavo ko gero nuostabi šeimos šventė, su tradicijomis, kurių tuomet neįvertinau. Prisimenu tik tai, kad dovanos būdavo kuklios, o klasės draugai girdavosi barbėmis, lego, vėliau mobiliais telefonais. Aš atrodo netgi nemėgau Kalėdų. Namuose nejaučiau ypatingos šventinės nuotaikos. Tik metai iš metų buvo tas pats: važiavimas į kaimą, susirenka tie patys žmonės, tradiciniai kūčių patiekalai, kuklios Kalėdinės dovanėlės, vėliau visi vaikai skaičiuojame ar po lygiai gavome saldainių...  Ir šiandien atrodo viskas vyksta taip pat, bet dabar aš grožiuosi mūsų Kalėdomis, būtent dėl to, ko nevertinau augdama. Ar gali būti kažkas nuostabiau - tiek metų   tie patys žmonės susirenka toje pačioje vietoje? Kad svarbiausia yra ne blizgiuose popieriuose pasikavojusios dovanos, o jų įteikimas ir pasidžiaugimas smulkmenomis? Metai iš metų tradiciniai patiekalai, ragaujami tik per šias šventes. Tradicijos, tradicijos, ir dar kartą tradicijos – visa tai tapo didžiausiomis mano vertybėmis tapus mama - būtent šeimos tradicijos.

20131104185801-49160.jpg

Nežinau, kodėl likimas lėmė tai, kad mano  motinystės patirtis irgi labiausiai susieta su Kalėdomis. Šiandien tai ne tik tradicijų, bet laukimosi, vilčių ir stebuklų diena.

2009 metais, kai laimingi žmonės dalinosi džiaugsmu ir ruošėsi sėsti prie Kūčių stalo, aš ant savo peties pasisodinau mažytį  16 savaičių Angeliuką. Nežinau, kas tai patarė, bet ko gero buvo geriausiai paguodžiantis patarimas ir ... viltis. Ir šiandien kartais su juo pasikalbam... Aš vis paklausiu kaip jam sekasi  ir labai paprašau, kad saugotų mano vaikutį. Tiesa, prieš tai jo paprašiau, kad tokį mums padėtų atsiųsti pasitaręs su kažkuo tenai Aukštai.

2010 metais tradicinės mūsų šeimos Kalėdos buvo be galo jaukios ir ... storos. Storos nuo stebuklingo jausmo, nuo Pilvinuko spurdėjimų, storas buvo ir mano pupsantis pilvukas. Dar po poros mėnesių pasaulį išvydo mūsų Ežytis, mieliausias ir tobuliausias sūnus.

Besibaigiant 2013siems,pačiame Kalėdų laukimo įkarštyje mes laukiame ne tik to jaukaus cinamonų kvapo, ne tik iš anksto ruošiame dovanėles, ir galvojame kaip pavyks šiemet išlaikyti šeimos tradicijas -  mes labiau už viską laukiame savo Paslapčiuko – savo pačio gražiausio kalėdinio stebuklo, siųsto mums iš pačių Aukštybių ir taip meiliai globojamo nuosavo ant mano  peties tupinčio Angeliuko.

- Mažasis, kaip gyveni?

Regis matau jį jaukiai įsitaisiusį pūkiniuose debesyse.

Geriausia trapumo, ilgesio ir keliamų klausimų „kodėl?“, „už ką?“ grūdinanti pamoka. Ką iš jos išmokau?

Ko gero, vertinti ir  su didžiausiu pasimėgavimu laukti. Ir dar labiau tikėti...

20131104185923-57750.jpg

05. Nov 2013, 14:09

Linkiu, kad šiųmetės šventės būtų pačios įsimintiniausios 🌷 😀 Tikrai tokios ir bus, tad tas švenčių laukimas bus dvigubai smagesnis 😀

pypse pypse 05. Nov 2013, 13:20 motinysteveza

taip, per Kūčias grįžome iš ligoninės tik su viltimi, kad kitą kartą viskas bus kitaip...

motinysteveza motinysteveza 05. Nov 2013, 06:36

na va pirmoji MK užsiminei apie Kalėdas...pritariu, labai šiltas pasakojimas...daug kas pažįstama, ir suprantu, kodėl jums reikia skubėti joms pasiruošti 😀))

Visais metais piktindavausi, kad žmonės ypač prekybinkai, pradeda ruoštis Kalėdoms labai anksti... šiemet nebesipiktinsiu, bet ir mes pradėsim ruoštis anksčiau nei įprastai, dėka Deimantės. jau vasarai pasibaigus, ji taip suaugėliškai atsidūsdama laikas nuo laiko pasako, kaip laukia KAlėdų... kai paklausiau, kodėl, ji atsakė, kad nori dovanų. aš nustebusiai: tik dėl dovanų? tada ji susinepatoginusi pradėjo vardinti, kad puošim namus, stovės elgė, lankysim miesto egles, ateis nykštukai, važiuosim pas močiutes, tėtis nedirbs, būsim visi kartu ir t.t. tada gera suvokti, kiek daug pas mus atsirado šeimos tradicijų, gimus vaikams.... ech, gera tos Kalėdos ir jų laukimas....

tik vat ko aš nesupratau, išdrįsiu paklausti. tu praradai 16 sav. kūdikėlį kalėdiniu laikotarpiu? ir šiemet lygiai po 4 metų panašiu laiku gims paslapčiukas?

aantaite aantaite 04. Nov 2013, 21:13

O as dar visai nelaukiu Kaledu☹net kazkaip ir nenoriu apie jas ir galvoti..

pypse pypse 04. Nov 2013, 20:17

Mes sūnui per pirmąsias kalėdas dovanojome tokį namelį, su mikės pūkuotuko ir draugų herojais. tada jam buvo 11 mėn. O dar dabar mėgsta labai žaisti😀 va tokį.

pypse pypse 04. Nov 2013, 19:32

leliukui? apie tai net nepagalvojau... tik kalėdinį kostiumuką parūpinau. Tikrai juk reikia kažką ir mažyliui?;/ būčiau užmiršus ko gero... Nes dabar tai rūpinuosi tik vyresnėliu. kad paskui nebūtų kokių staigmenų ir nespėtume pasiruošti. Pas mus yra tradicija gr 1 pasikabinti kojines ir kas dieną apsilanko nykštukai su maloniomis staigmenomis. taigi visą gruodį mėgaujamės dėmesiu simboliniu, per pačias Kalėdas irgi būna radimo po gelute džiaugsmas, bet irgi kokia dovanėlę, o ne didžiausios dovanos grynai Kalėdų rytą. paskui būna atsisveikinimo su kojine ritualas😉)
namams šiais metais noriu padovanoti kokį kalėdinį žaisliuką ant eglutės. stilingą tinkantį metai iš metų puošti vis kitą eglę bet kartu ir kupiną gražiausių prisiminimų.

Pirma mintis apie dovanėlę leliukui dabar taip stagiai kyla, norėčiau tokio pliušinio migduko. kaip būna toks ale skuduriukas su kokiom zuikučio ausytėm 😀 jaukutis. net nežinau iš tiesų😀 per staigiai toks klausimas užgriuvo😀