Taigi, mums terminas buvo spalio 25 diena. Gustukas buvo labai laukiamas mūsų šeimoje.
Nėštumas klostėsi, kaip per sviestą visą laiką, tik visą nėštumą baisiai kankino pykinimas, bet juk tai tik menkniekis, palyginus su tuo, kokio stebuklo laukėme - jis to vertas!
Pilvas vis augo, augo, augo.... mes taip pat nekantravome.
Ir atėjo ta diena - spalio 25-oji, deja, ji praėjo kaip ir dar 5 dienos po to, jau ir lapkričio pirmoji nebe už kalnų...O mūsų mažylis vis dar šiltai ir saugiai pas mamą po širdele. Ir kai jau visi buvom nusiteikę, kad mūsų vaikiukas ateis tik lapkritį, spalio 31 dieną, 5 valandą ryto ėmė mausti pilvą... Palengva, nepanikuodami dar pabuvom namie iki 7h ryto, kol pasirodė vadinamasis kamštis. Tada nusprendėme ruoštis kelionei. Apie 8h jau buvom ligoninėje.
Gimdos kaklelis buvo prasivėręs tik 2 cm, taigi tėvelis su mamyte vaikščiojo....ilgai vaikščiojo, po poros valandų prakirpo vandenis ir vėl vaikščiojom, skausmai stiprėjo. Bet gimda atsidarė, vos vienu cm daugiau...vaikščiojom...Man pajungė dar lašelinę, tada vėl viskas vyko taip pat lėtai, tačiau vis skausmingiau, ėmiau vemti ir visa tai tęsesi iki pat 17 valandos - gimda iš viso teprasivėrė tik 5 cm. Gydytojas nusprendė - užteks kankintis.
Išvažiavom į operacinę, deja, ten tėvelio neįleido, jis laukė už durų. Ir štai 17.48 mūsų 3878 g, 54 cm berniukas išvydo pasaulį. Kol aš gulėjau pooperacinėje palatoje, nežinau, kiek ten laiko prabuvau, bet atrodė, kad siaubingai ilgai. Gustukas buvo su tėveliu.
Po kurio laiko jau buvom visi trys. Taigi gimdymas truko nemažai laiko. Buvo akimirkų, kai maniau, kad mano vaikiukui kažkas negerai, kad jo taip ir nepamatysiu, bet jis atėjo! ir už šitą stebuklą esu dėkinga Dievui, gydytojams ir savo mylimam vyrui, kuris visad buvo kartu. Dėl tavęs, mūsų angelėli, pakartočiau tai dar milijoną kartu - ta diena buvo geriausia gyvenime!:)
Dabar Gustukui jau metukai ir 2 mėnesiai!
Agnė
