Pirmąjį mūsų vasario savaitgalį praleidžiame Birštone su SPA malonumais, pasivaikščiojimais gryname ore. Tai dar vienas mūsų pirmųjų kartų, nes anksčiau nėra tekę lankyti šio kurortinio miestelio. Savaitgalis su keleta paskaitų apie sveikatingumą, pažintys su įdomiais žmonėmis. Tikrai likau sužavėta šia išvyka, nes namų aplinkos pakeitimas mums atnešė daug malonių pojūčių, puikios nuotaikos, poilsio ir linksmybių. Viskas buvo tiesiog nuostabu!
Tačiau tas nuotsabus neliko be pasekmių. Mus aplankė kiek niūresnė savaitė... Jau sekmadienio naktį keliantis iš lovos jaučiau raumenų skausmą. Pirmadienį gana sunkiai ir vangiai ruošiausi į darbą. Maniau, kad viskas dėl aktyvios savaitės ir šią reiktų aprimti. Mankštindamasi baseine jaučiau kaip mane nori pasiglemžti miegas. Svarsčiau, gal dėl visa to kaltas nukritęs hemoglobino kiekis kraujyje? Vakariniame pasivaikščiojime taip pat temdė jėgos ir greičiau norėjosi į lovą...O antradienį grįžusi po darbo likau ilsėtis lovoje ir pradėjo kovoti su peršalimo simptomais. Visai vakarop pajutau pagerėjimą ir džiaugiausi, kad galėsiu toliau kibti į darbus tik nusprendžiau susilaikyti nuo mankštų baseine. Kitą rytą atsikėlusi jaučiau gerklės skausmą, maniau, kad išgėrus arbatos praeis. Kartais, nėštumo metu, staiga atsiradusi sloga ar gerklės skausmas taip pat staiga ir praeina. Tačiau jausdama atsakomybę už vaikelį, nusprendžiau dėl visa ko pasimatuoti temperatūrą. Taip nuo trečiadienio likau kovoti su karščiu, didžiuliu gerklės skausmu, bemiegėmis naktimis ir vildamasi, kad viskas greit praeis.
Neturėdama jėgų kalbėtis su mažyliu, stengiausi bent mintimis su juo pabūti. Priėjom prie to, kad penktadienį mus paguldė į Žvėryno infekcinę ligoninę. Įtariamas gripas. Prieš tai buvo patikrinta kūdikėlio būklė, Santariškių klinikose. Dar sykį patvirtino, kad pilvelyje gyvena berniukas, jo svoris 1,2 kg. ir jis jaučiasi puikiai :)
Bijojau gultis į ligoninę, niekada neteko joje gulėti. O dar vaizdelis pasitikėjimo nekėlė...Tačiau, save drąsinau, kad taip bus geriau mums su vaikeliu. Nors buvau vangi ir išsekinta aukštos temperatūros, kuri laikėsi 4 dienas, mažylis spardėsi kaip reikiant. Matyt, klausinėjo, kas nutiko, mama, kad tapai tokia rami?
Sekmadienis. Jaučiuosi geriau, atgavusi dalį jėgų. Džiaugiuosi pakliuvusi būtent į šią ligoninę, nes priežiūra labai gera. Mintyse juokauju, kad prie tokio personalo ir gimdymas nebūtų baisus. Nuolatos mane stebi ir tikrina. Visą laiką labai malonus, rūpestingas ir mandagus personalas. Aišku, ligoninės būklė prastoka, viliuosi greitu laiku bus rasta lėšų jos atnaujinimui.
Per šias dienas supratau kokia LAIMĖ, būti sveikai, kokia LAIMĖ turėti saldų miegą, kokia LAIMĖ galėti kvėpuoti! Kokia LAIMĖ, šalia turėti tokį rūpestingą vyrą, kuris nuo tavęs neatsitraukia! Dar sykį įsitikinau, kad nereikia daryti skubotų išvadų iš pirmo žvilgsnio.
Linkiu visoms turėti LAIMĘ ir būkite sveikos! Mes sveikstame ir tikiuosi, netrukus keliausime namo!
P.S. Gal yra norinčių pasidalinti patarimais kaip pagerinti geležies kiekį kraujyje?
Justinos.
LePukuota
lina_baj
Goda_Mamyciuklubas.lt