Susimąsčiau, kokios baimės mane kankindavo nėštumo metu. Gimdžiau keturis vaikus.
Regis, pirmą kartą bijojau mažiausiai, nes nežinojau, kas manęs laukia, nežinojau, kaip vyksta gimdymo procesas. Pamenu gydytojos pasakojimą, iš kurio saldžiai pasijuokėme. Pirmą kartą gimdyti atvykusi moteris gydytojai sako - einu miegoti, kai reikės gimdyti, pažadinkit mane. Aišku, kai jau atėjo tas momentas, gimdyvės žadint nereikėjo:D
Sekančius nėštumus kankino baimė -nepakeliamam skausmui. Ketvirto nėštumo metu prisidėjo paniška baimė, kad mano dukrytė gali gimti neįgali. Nežinau, kodėl, bet ši baimė visur mane persekiojo. Viešose vietose, vis sutikdavau negalią turinčius vaikučius.
Per televižiją, atrodo, lyg tyčia kalbėdavo apie gimdymo traumas ir jų pasekmes, apie negalią turinčius žmones. Atrodė, kad manęs ir mano vaikelio laukia didelės kančios. Aplinkiniai mane ramino, kad viskas bus gerai. Baimė atslūgo tik tada, kai laikiau savo dukrytę ant rankų.
Patarimai, kaip jaustis kuo ramiau ir užtikrinčiau (iš asmeninės patirties):
-Nėštumo metu nežiūrėti žiaurių filmų ir šiurpių vaizdų bei laidų.
-Pasistengti kuo dažniau atsipalaiduoti, klausytis ramios mužikos,
-Išsakyti savo baimes artimam žmogui.
-Gimdymo metu norint išvengti didelio streso, paprašykite vyro ar kito artimo žmogaus, kad dalyvautų su jumis gimdyme. Artimo žmogaus dalyvavimas gimdyme suteikia daugiau drąsos svetimoje aplinkoje, tarp svetimų žmonių, šiuo atveju personalo, kuris ne visuomet nusiteikęs itin maloniai.
Nėštukėms linkiu ramaus laukimo ir sklandaus gimdymo!
