Mūsų mažoji princesė buvo labai laukta, visi 7 mėnesiai ėjo kaip sviestu patepta, kol vieną dieną prasidėjo nežmoniški skrandžio skausmai ir dusimas...
Nieko nelaukusi pasiskambinau savo gydytojai, ji liepė vykti kuo greičiau į priimamąjį (ji tuo metu nedirbo)... Nuvykusi buvau labai apstulbusi, nes teko laukti pusvalandį, kol gerbiamas gydytojas teikėsi pasirodyti...
Pasikvietęs mane į kabinetą pareiškė, kad negali manęs apžiūrėti, nes neturiu siuntimo, nebent mokėk pinigus (mano dar didesnei nuostabai jis uždavė klausimą "Kiek uždirba tavo vyras" - tuo metu supratau, kokie dirba Šiauliuose gydytojai).
Nuvažiavusi į polikliniką vienos gydytojos išprašiau siuntimo, nes be proto sunku buvo ir nuvykau atgal į ligoninę. Prie kabineto pralaukiau daugmaž 3 valandas, kol gydytojas teikėsi apžiūreti...
Jo žodžiai ta akimirka mane pražudė: -Jūsų dukrytei vidinė vandenė (vietoj smegenėlių - vandenys), kaip Dievas duos, taip ir bus, bet reiškiu jums užuojautą, jūs nešiojate neįgalų kūdikį...
Kitą rytą nieko nelaukusi su vyru išvažiavome į Vilniaus Perinatologijos kliniką, kur mane apramino: -Vaikas gali būti neįgalus, bet nusiraminkite, labai retai vaikai turi sunkią negalią, dažniausiai vaikai šia problemą išauga...
Apsiraminau.... Grįžom namo, bet širdis plyšo pusiau, kodėl mums taip???? Po poros savaičių išvykome į Kauno klinikas, daktarų diagnozė:
- Vaikas visiškai be smegenėlių, jis gyvas lavonėlis... O dar ir galūnų nėra.....Siūlome jums skatinti gimdymą prieš tai nutraukiant vaiko vandenukus nuo galvytės, nes jūs neišgimdysite, jos galvytė 10 savaičių didesnė, nei turėtų buti....
Viskas.... Galvojau, mirsiu.... Vyras ramino, kad mūsų dukrytė sveika ir apie jokius išsiurbimus neturi buti nė kalbos. Mama taip pat palaikė: - Jei bus neigali, padėsiu jums kiek galėsiu, nežudykit vaikelio, aš tada pati geriau užsiauginsiu...
Žinoma, apie vaikelio atsikratymą nebuvo mums net minties, koks gims toks... Juk ji mūsų dukrytė ir ji mums bus pati gražiausia, protingiausia :)
Dar kartelį po poros savaičių nuvykome į Vilnių su visais dokumentais, įrodančiais, kad 6 mėnesių nėštumo mano Viltė Kamilė turėjo smegenėles...
Gydytoja nuramino:
-Nešiok ramiai, gali anksčiau pagimdyti, vaikelis gali būti su negalia, bet gali būti ir sveika....
Nusiraminau.... Likusį nėštumą buvau ypač rami....ir štai šių metų vasario 24 dieną atšventusi savo gimimo dieną sulaukiau nepakartojamos dovanėlės....
2010 metų vasario 25 d. 11 val. 20 min. gime mūsų Viltė Kamilė - 2950 g 49 cm, kuri buvo įvertinta 8 balais
Ir štai mažylė gimė su normalia galvyte, tik turime vidinę vandenę. Ir tikimės greitai jos atsikratyti, nes už poros savaičių mažąją princesę operuos, bet tikiu, kad viskas tik į gera...
Turiu didelę pamoką - "PER DAUG NEPASITIKĖTI DAKTARAIS"
O jei įmetant dar vieną akmenį į Šiaulių daktarų daržą, galiu pasakyti, kai mane atvežė naktį greitoji pagalba, daktarė taip pat paklausė "KUR DIRBA VYRAS?" ir išsivaipė, kad kažko užsivalgiau, nes man net nesąrėmiai...
O Kaune gydytojai net apstulbo, kai pasakiau, nes jau buvo prasidėję reguliarūs sąrėmiai ir gimda vėrėsi. Tai tiek....
pypse
Gintarep