Nėščiųjų mokyklos vadovas, garsus akušeris ginekologas Romualdas Šemeta įsitikinęs, jog neigiamos emocijos stipriai veikia nėščios moters organizmą.
Nerimas ir baimė sukelia biocheminius pakitimus organizme, ruošdami jį atsakomai ginties ar bėgimo reakcijai. Nerimo ir baimės metu organizme gaminasi stresinių medžiagų, kurios sutraukia kraujagysles ir sumažina kraujo pritekėjimą į vidaus organus.
Visiems žinoma, kad deguonis gyvybiškai svarbus smegenims vystytis. Nors negimęs vaikas sugeba ištverti trumpalaikę deguonies stoką, tačiau nerimo ir baimės gyvenimo mėnesiai laukiant gimdymo gali sukelti gana nepalankių pasekmių.
Be to, šios stresinės medžiagos stabdo kitų labai reikalingų gimdymo procesui smegenų hormonų – endorfinų – gamybą. Kuo daugiau baimių, tuo labiau moteriai reikalingi medikamentai bei instrumentiniai įsiterpimai į gimdymą (pavyzdžiui, replės, vakuumas). Todėl natūralus gimdymas – labai svarbi vaiko galvos smegenų apsaugojimo priemonė.
Nekalbėkite, nedarykite ir negalvokite apie tai, kas sukelia nerimą ar baimę
Moteris bijo skausmo ir mano, kad jis neatskiriama gimdymo dalis. Gimdymo sąrėmius ji vadina skausmu, o reakcija į žodį „skausmas“ visiems suprantama. Kiekvienas kitas sąrėmis gali būti vis stipresnis, vadinasi – ir efektyvesnis, greitinantis gimdymą. Jeigu sąrėmius vadinsime „skausmu“, keisis suvokimas – kuo jie intensyvesni, tuo kiekvieną kartą stipresnis pojūtis, tuo sunkiau vyks gimdymas. Ir tai ne žodžių žaismas.
Neabejojame, kad mintys veikia organizmo fiziologinius procesus. Deja, tik nedaugelis žino, kad tokį patį poveikį turi ir mūsų kalba. Todėl moteris dar nėštumo metu turi kontroliuoti savo kalbą. Įpraskime gimdymo eigą vadinti sąrėmiais. O kiekvienas sąrėmis artina jo gimimą. Būtent taip turime elgtis, atsižvelgdami į mūsų sąmonės suvokimo ypatumus.
Svarbu, kad medicinos personalas būtų draugiškas, supratingas
Kadangi stresas yra pagrindinis normalios gimdymo eigos priešas, šiuo metu labai svarbu, kad medicinos personalas būtų draugiškas, supratingas. Manau, kad dabartinė mūsų gimdymo pagalbos sistema nėra gera, kai besilaukianti moteris lankosi pas vieną specialistą, atvyksta gimdyti pas kitą, nepažįstamą. Jam baigiasi darbas, ir moteris jau turi gimdyti prie kito gydytojo.
Koks gali būti geras emocinis kontaktas, kai prasidėjus sąrėmiams, moteris pasikeitusios, ypač jautrios emocinės būsenos atvyksta į nepažįstamą patalpą, pirmą kartą pamato akušerę, kuri visą gimdymo periodą bendrauja su moterimi? Kodėl gi negalime organizuoti gimdymo taip, kaip pažangiose pasaulio šalyse, kai viena ir ta pati akušerė stebi moters sveikatą nėštumo metu ir priima gimdymą?
Moteris gali bijoti ir įvairių medicininių įsiterpimų, kurie trukdys jai atsipalaiduoti. Tai gali būti lašelinė, injekcijos, išoriniai ar vidiniai tyrimai, judėjimo apribojimas, negalėjimas atlikti vieno ar kito jos pageidavimo ir t.t. Todėl būtina suprantamai, lietuviškai (mes, medikai, įpratę kalbėti lotyniška terminologija) moteriai paaiškinti, kas bus atliekama, dėl ko ir kokius pojūčius moteris gali jausti. Net gerai paruošta, rami moteris gali patirti emocinį stresą dėl nesuderintų veiksmų su personalu ir nereikalingo įsiterpimo.
Personalas gali įteigti moteriai pasitikėjimą, dėmesingai reaguodamas į moters poreikius. Moteriai reikėtų padėti atsipalaiduoti tiek sąrėmių metu, tiek ir pertraukose tarp sąrėmių.
Mes savo mokykloje vyrus išsamiai apmokome, kaip tai atlikti, ir jie puikiai susitvarko su savo pareigomis. Jeigu moteris gimdo be vyro arba kito padėjėjo, arba vyras tik dalyvauja ir stebi, kaip dar dažnai būna, tada moteriai turi padėti personalas. Visi, kurie supa moterį, tarp jų ir vyras, privalo sukurti jai kiek įmanoma didesnį komfortą.
