Šiuo metu antibiotikai yra bendrai naudojami ligas sukeliančioms bakterijoms sunaikinti. Tačiau jie sunaikina ne tik infekcijas sukeliančius mikroorganizmus. Antibiotikai paveikia ir gerąsias žarnyno bakterijas bei skatina patogeninių bakterijų visumos kolonizaciją. Moksliniai tyrimai rodo, kad ankstyvame amžiuje taikytas gydymas antibiotikais yra susijęs su didesne vaiko alerginių ligų rizika.
Iš kur atsiranda alergija?
Žmonių, kuriuos vargina susijusios su imunitetu ligos skaičius nuolat auga, ir tai susiję ne tik su genetiniais ypatumais, bet ir su civilizacijos raida bei gyvenimo būdo pokyčiais. Štai kodėl didžiausias alergijų procentas nustatomas pramonės šalyse ir išsivysčiusiose šalyse. Didesnė higiena, mažesnės šeimos, stresas, apdoroto maisto vartojimas arba retas sąlytis su gamta – tai vos keli veiksniai, darantys neigiamą įtaką žmonių imunitetui. Moksliniai tyrimai rodo, kad su mikrobiota susiję sutrikimai[2,3] taip pat turi didelę įtaką alergijų atsiradimui.
Nepakeičiama mikrobiota
Žmogaus virškinamajame trakte yra daug bakterijų – tai mikrobiota. Šis organizuotas mikroorganizmų rinkinys atlieka daug svarbių funkcijų, o viena iš jų – imuninės sistemos skatinimas, taip kūnas yra apsaugomas, pavyzdžiui, nuo galimo patogeninių bakterijų dauginimosi. Žmogaus mikrobiotą gali paveikti daugybė pasikeitimų, kuriuos sukelia išoriniai ir vidiniai kūno veiksniai. Stipriausi būna tie, kurie yra susiję su darnaus žarnyno darbo sutrikimais, o viena iš jas sukeliančių priežasčių – tai gydymas antibiotikais[4].
Gydymas antibiotikais ir alergijų atsiradimas
Įrodyta, kad gydymas antibiotikais daro labai neigiamą įtaką žarnyno mikrobiotai. Dėl antibiotikų pasikeičia žmogaus žarnyne gyvenančių pagrindinių tipų bakterijų dalis, taip pat pakoreguojama jų sudėtis ir sumažėja rūšių įvairovė[5]. Taip padidėja tikimybė susirgti alergija maistui, taip pat atopiniu dermatitu, rinitu ir astma[6]. Gydymas antibiotikais gali prisidėti prie vaiko imuninės sistemos formavimosi sutrikimo, tačiau jei nutinka taip, kad būtina gydyti antibiotikais, tą daryti reikia griežtai prižiūrint gydytojui.
Nuorodos:
[1] Cukrowska, B. „Can modulation of the intestinal microbiome be important in the prevention of allergic diseases? The role of bifidobacteria, with particular emphasis on Bifidobacterium breve“. Stand Med, 2019 m. 16. 69–77 p.
[2] Cukrowska, B. „Can modulation of the intestinal microbiome be important in the prevention of allergic diseases? The role of bifidobacteria, with particular emphasis on Bifidobacterium breve“. Stand Med, 2019 m. 16. 69–77 p.
[3] Rakowska, M., et al. „Impact of microbiota on human health“. Pediatr Med Rodz, 2016 m., 12: 404–412 p.
[4] Rakowska, M., et al. „Impact of microbiota on human health“. Pediatr Med Rodz, 2016 m., 12: 404–412 p.
[5] Rakowska, M., et al. „Impact of microbiota on human health“. Pediatr Med Rodz, 2016 m., 12: 404–412 p.
[6] Cukrowska, B. „Can modulation of the intestinal microbiome be important in the prevention of allergic diseases? The role of bifidobacteria, with particular emphasis on Bifidobacterium breve“. Stand Med, 2019 m. 16. 69–77 p.
