Šiandien gydytojas, Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos vadovas Romualdas Šemeta supažindins su mokslininkų atliktais eksperimentais, kurie ypatingi tuo, jog parodo, kokius subtilius emocinius atspalvius vaikas sugeba jausti dar gyvendamas įsčiose.
Nustatyta, kad moterims, kurias tyrinėtojai pavadino "idealiomis mamomis", nes jų psichologinis testavimas parodė tiek sąmoningą, tiek ir pasąmoninį motinystės siekimą, buvo labai lengvi nėštumas bei gimdymas ir fiziniu bei emociniu požiūriu patys sveikiausi palikuonys.
Moterys, papuolę į "katastrofinių motinų" grupę, turėjo pačias rimčiausias medicinines problemas tiek nėštumo, tiek ir gimdymo metu. Šioje grupėje buvo daugiausiai neišnešiotų bei mažo svorio, o taip pat emocionaliai neharmoningų naujagimių.
Patys įdomiausi duomenys buvo gauti stebint tarpines moterų grupes. "Ambivalentinės mamos", laukiant mažylio pasirodymo, išoriškai buvo laimingos. Jų vyrai, draugai, šeimos artimieji vienu balsu tvirtino didelį šių moterų norą turėti vaiką. Tačiau jų dar negimusieji vaikai žinojo, kad yra ne taip. Jie jautriai sugavo požiūrio į nėštumą dviveidiškumą. Tai buvo patvirtinta ir psichologiniais testais. Ši moterų grupė davė nelauktai daug tiek vaikų elgsenos, tiek ir jų vidaus organų (ypač virškinimo trakto) sutrikimų.
"Šaltų motinų" vaikai pasirodė esą jautrūs dvilypiškam požiūriui į save. Jų motinos turėjo pačias įvairiausias nepageidaujamo vaiko priežastis: karjera, finansinės problemos, psichologinis nepasiruošimas motinos vaidmeniui, nesutarimai šeimoje ar su artimaisiais ir t.t. Jų psichologiniai testai parodė, jog jos visos laukė vaiko. Tačiau visą šią informaciją priėmė jų vaikai ir iškart po gimimo dauguma jų buvo apatiški bei mieguisti.
Mamos streso įtaka vaisiui
Stresai, padidindami motinos neurohormonų sekreciją, išties padidina biologinį vaiko jautrumą emocinei traumai. Atsirandantys sutrikimai, yra ne tik psichologinė, bet ir fizinė streso pasekmė. Abu šie faktoriai yra vienodai svarbūs vaiko psichikos vystymosi tipui ir krypčiai.
Anatominiu požiūriu tarp motinos ir vaiko nėra jokio bendro organo. Kiekvienas iš jų turi savo neurologinį aparatą, savo kraujotakos sistemą. Todėl neurohormoniniai ryšiai tarp jų yra labai svarbūs, nes tai vienas iš nedaugelio motinos ir vaiko emocinio bendravimo kelių. Paprastai dialogą pradeda motina. Jos smegenys, registruodamos veiksmą arba mintį, tuoj pat transformuoja juos į emocijas ir perduoda kūnui komandą duoti atitinkamą atsakymą. Pojūtis ar mintis įgauna emocinį atspalvį ir atitinkamą fizinių pojūčių bei veiksmų rinkinį. Šis procesas vyksta ir atvirkštine tvarka.
Stresai ir baimė, dėl kurių tenka buityje dažniau pergyventi, paprastai būna ne tokie gilūs. Todėl jų poveikis vaikui įsčiose ne toks reikšmingas. Dėl tokių mažesnių, tačiau dažnų, stresų gali gimti silpnas, kaprizingas vaikas, pas jį gali būti blogas apetitas, problemos su virškinimu. Tokiam vaikui, paprastai, diagnozuojama "žarnų spazmai" ir pn.
Vaikas, turintis dirglią nervų sistemą, dažnai yra nervuotas, neramus, kaprizingas, per daug aktyvus. Įsčiose tokio elgesio ženklas yra per didelis vaiko judrumas.
Pastebėta priklausomybė tarp vaikų mažo svorio gimstant ir sunkumais įsisavinant skaitymą vėliau. Viena iš priežasčių, dėl ko gimę mažo svorio vaikai susiduria su sunkumais mokantis skaityti yra tame, jog jie yra labai neramūs, labai greitai atitrūksta jų dėmesys, dažnai išsiblaškę, jiems sunku ilgai sėdėti vienoje vietoje. Su tais vaikais kyla daug apmokymo problemų, todėl mokytojai dažnai juos priskiria prie "sunkių" mokinių.
Visus šiuos atradimus galima būtų suvesti į vieną formulę - padidinta motinos neurohormonų sekrecija sudaro pertemptą nervų sistemą, o ji gali nulemti mažą vaiko svorį gimstant, virškinimo sutrikimus, sunkumus apmokant skaityti, elgesio problemas.
Šiuo metu turimos žinios apie mažylį ir tyrimų rezultatai dar kartą įtikina, jog labai svarbi nėščios moters dvasinė ramybė ir teigiamos emocijos būsimo vaiko sveikatai. Nėštumo metu ramybės, pasitenkinimo, džiaugsmo hormonai endorfinai, prasiskverbę pas vaiką, sukuria jam ramybės ir laimės pojūtį. Dažnas šios būsenos išgyvenimas skatina taisyklingą vaiko psichikos formavimąsi motinos įsčiose, nulemia jo asmenines savybes, elgesio charakterį tolimesniame gyvenime.
Analizė parodė, jog gerai valdanti save moteris, kuri teigiamai nusiteikusi savo nėštumo atžvilgiu, taip pat lengvai pereina į motinystės būseną. Pavojuje yra tos moterys (aišku, ir jų vaikai), kurios yra emocionaliai nepatvarios jau nuo pat nėštumo pradžios. Deja, dauguma jų taip ir nesulaukia tinkamo dėmesio ir pagalbos.
Mūsų medicininėse įstaigose, kurios rūpinasi nėščiųjų moterų priežiūra, nėra numatytas psichologinis nėščių moterų būsenos įvertinimas. Dauguma gydytojų bei akušerių taip pat neteikia dėmesio psichologiniams organizmo sutrikimams, susijusiems su nėštumu bei gimdymu.
Mūsų Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos atlikta analizė parodė, kad didžiulė dalis moterų, kurios turėtų gauti psichologinę pagalbą, jos nesulaukia. Mes nustatėme, kad 2/3 pas mus atsilankiusių nėščių moterų turėjo nėštumo bei gimdymo komplikacijų riziką dėl psichologinių priežasčių.
Ankstesni gydytojo R.Šemetos straipsniai šia tema:
Nėščiosios neigiamų emocijų poveikis vaiko sveikatai I dalis
Gyd. Šemeta: kiekvienas vaikas įsčiose savaip reaguoja į stresą
Gyd. Šemeta: stiprus stresas pirmajame nėštumo trimestre dažnai baigiasi persileidimu
Gyd.Šemeta:svarbią reikšmę neišnešiojimui turi psichologiniai veiksniai
Gyd Šemeta venkite garsios kalbos ypač santykių aiškinimosi šeimoje bei konfliktų
Gyd. Šemeta: kūdikis jautriai jaučia ir mamos būsena ir jos požiūris į nėštumą
Všį "Mama, tėtis ir Aš"
Nėščiųjų sveikatingumo mokykla
Tauro g. 10, LT-51421 Kaunas
Tel. (8 37) 348357, 764262
Mob. 8 687 64757
