Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos vadovas, Lietuvos akušeris-ginekologas Romualdas Šemeta dalinasi su Mamyčių klubu savo mintimis apie sąmoningą ir natūralų gimdymą.
Gimdymui organizmas ruošiasi nuo nėštumo vidurio
Gimdymas – reikšmingas, labai svarbus įvykis tiek vaiko, tiek moters gyvenime. Dėl nepakankamai profesionalaus paruošimo moters jaudulys gimdymo metu išlieka toks pats stiprus, kaip ir anksčiau. Gimdymo eiga iš esmės priklauso nuo prenatalinio pasiruošimo efektyvumo, priežiūros ir jeigu būtina – gydymo. Pats mažylio gimimo yra natūrali nėštumo tąsa.
Gimdymui organizmas ruošiasi nuo nėštumo vidurio. Nėštumo pabaigoje moters ir negimusio vaikelio organizmuose įvyksta didžiulių pakitimų, kurie iš esmės ir skatina gimdymo pradžią.
Nėštumo metu tarp motinos ir vaiko susiformuoja simbiozė, kurioje visi procesai yra tarpusavyje susiję. Pakitimai, susiję su gimdymu, vyksta tiek moters, tiek ir vaiko organizme.
Tam, kad gimtų, vaikelis turi nugalėti sudėtingą kelią motinos gimdymo takais. Tuo pačiu metu motina privalo padėti savo vaikui gimti.
Motinos ir vaiko organizmai ruošiasi gimdymui jau nuo pusės nėštumo. Tačiau šis pasiruošimas ypač intensyviai vyksta maždaug nuo 30–32 nėštumo savaitės.
Pokyčiai moters organizme vyksta sinchroniškai su kūdikiu
Visi organizmo prisitaikymo pakitimai moteriai ir vaikui vyksta sinchroniškai bei suderintai.
Nėštumo pabaigoje kur kas sumažėja galvos smegenų dirglumas, o požievio, nugaros smegenų bei gimdos raumenų dirglumas padidėja. Todėl III nėštumo trimestru, o ypač nėštumo pabaigoje dėl padidėjusio gimdos tonuso moteris pastebi dažnesnius gimdos susitraukimus (spazmus).
Nervų sistemos dirglumas padidėja dėl to, kad organizme susikaupia biologiškai aktyvių medžiagų, skatinančių gimdos susitraukimus. Tuo pat metu medžiagų, mažinančių gimdos dirglumą, sumažėja. Todėl atėjus gimdymo momentui, stuburo smegenų ir gimdos nervinių galūnių dirglumas pasiekia tam tikrą didesnį jautrumo slenkstį.
Ar įmanoma natūraliai sumažinti gimdymo skausmą?
Moters organizme prieš gimdymą pasigamina neurohormonų, iš kurių svarbiausi yra endorfinai (skausmą mažinantys hormonai), veikiantys moters elgesį ir emocinę būseną gimdymo metu ir po jo.
Tokiu būdu moteris gali gimdymo metu sąmoningai išprovokuoti didesnę endorfinų gamybą ir sumažinti gimdymo skausmą. Tokio elgesio taktikos mes mokome mūsų Nėščiųjų sveikatingumo mokykloje.
Svarbi vaiko padėtis gimdoje
Nėštumo pabaigoje didelių pakitimų vyksta ir moters lyties organuose. Mažasis dubuo, gimdos kaklelio audiniai ir makštis sudaro gimdymo takus. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis „bręsta“ gimdos kaklelis: jis sutrumpėja, jo kanalas šiek tiek atsiveria, audiniai tampa minkšti. Likus 3-4 dienoms iki gimdymo šie požymiai ypač gerai išreikšti. Tai labai svarbu žinoti kiekvienai jau besiruošiančiai gimdyti moteriai.
Dar pasitaiko atvejų, kai nelaukiama gimdymo takų pasiruošimo momento, ir gimdymas sužadinamas, suėjus teoriniam gimdymo terminui. Tokiais atvejais gimdymas vyksta sunkiau, didesnį diskomfortą patiria moteris, daugiau būna komplikacijų.
Dažniausiai apie 28-30–ąją savaitę vaikelis suranda gimdymui palankiausią padėtį. Jis guli išilgai, gimdos apačioje – jo galvutė. Vaiko padėtis gimdoje labai svarbi, nes nuo jos dažnai priklauso gimdymo eigos ypatumai. Į tai moteris turi atkreipti ypatingą dėmesį.
Jeigu iki to laiko vaikutis „sėdi“, t.y. apačioje yra sėdynukė, būtina atlikti vaiko padėtį atstatančius pratimus, nes priešingu atveju moteriai bus atliekama cezario pjūvio operacija. Jeigu iki 37–osios nėštumo savaitės padėtis neatsistato, patartina atlikti išorinį vaiko pasukimą.
