Godos nėštumo blogas: ruošiu kraitelį!

Namie. Sveika. Olivijai viskas gerai. Valio! Ligoninių ir sveikatos tema tikiuosi išsemta visiems laikams. 

Tiesa, grįžusi namo suvokiau, kad tas terminas buvęs “kažkada negreit” artinasi kosminiu greičiu, o aš dar visai niekuo nepasirūpinau. Taigi, praėjęs savaitgalis buvo skirtas milžiniškam darbui - atrinkti drabužėlius. 

Manau daugelis ne pirmakarčių mamų žino, jog kūdikiams pirkti drabužių neverta. Ir kiekvienos mūsų aplinkoje yra draugė, pusseserė ar kaimynė, kuri tikrai nori pasidalinti (o tiksliau, kuo greičiau ištuštinti sandėliuką) jau išaugtais jos drabužėliais. Kai laukiausi Smiltės, atrodė, kad na jau ne - mano vaikas gaus tik kas nauja, stilinga, nuostabu ir gražu. Bet supratusi KIEK tai kainuoja, įvertinau ir draugės atiduotus “bodžiukus” ar kitus drabužėlius. Tiesa, tąkart daug besidalinančių nebuvo, tai teko dalį ir pirkti. Vėliau visą Smiltės turtą perleidau kitai mamai (su grąžinimo sąlyga), tada jie jau padvigubėję grįžo Eleonorai, tada vėl visą tą turtą nešiojo dar dvi draugių merginos ir dabar viskas grįžo Olivijai. Bet grįžo su trenksmu - drabužėliai sugebėjo “pasidauginti” (geriausiai šis žodis atspindį šį procesą) kokius penkis kartus! Jeigu būčiau viską pasilikusi Olivija pasaulį išvystų turėdama kokias 57 šliaužtinukus, 34 “bodžius” ilgomis ir 29 trumpomis rankovėmis, o ant savo miniatiūrinių kojyčių galėtų apsimauti po 18 porų kojinių. NEPERDEDU :) 

Taigi, atrinkinėjau... Ufff... dviejų dienų darbas. Galiausiai, pasilikau dar ir Smiltei pirktus daiktelius (kažkaip savas mielesnis) ir išrinkau pačius mano manymu reikalingiausius bei geriausios kokybės kitus drabužėlius. Ir tai, manau, kad tikrai bus per daug! Ypač, kai tie mažutėliai guli, neapsipila sultimis, neapsidrebia koše ir nešliaužioja. 

Viską sugrūdau į lentynas, dabar reikia nusipirkti papildomų pintinių, išskalbti ir drabužių misija bus baigta. 

Kuo dar pasipildė Olivijos kraitelis? Ištraukėme jau ir lovytę-lopšį. Jį dovanų iš senelių gavo Eleonora. Lopšiukas per tą laiką užaugino tris paneles (visų vardai rašomi ir datuojami ant dugno) ir laukia nupraustas paruoštas ketvirtosios. 

Ištraukiau, apžiūrėjau kaip naudoti ir net garbingoje namų vietoje pasistačiau savo geltonąjį vežimėlį. Pasiskolinau automobilinę kėdutę. Su šiais jau viskas aišku. 

Išpurčiau iškedenau Smiltės ir Eleonoros šiltąjį nuostabųjį vokelį. 

Paruošiau naują, dailų rankų darbo rankšluostį su kapišonu.

Suradau jau gautas kelias dovanėles. 

Ištraukiau žaisliuką-migduką, kurį turėjo visos mano princesės.

Ir kol kas viską dar šešioms savaitėms apklosiu dar mano kūdikystės apklotėliu...

Iki pasimatymo 35-ąją savaitę!