Elvinos blogas: Mes labai labai norėjom.

Sveikos mamytės,

Man 28 metai ir mes su vyru lėliuko laukėm 3 metukus. Mes labai labai norėjom pastoti, bet vis nepavykdavo. Kreipiausi į kelis profesionalius specialistus, kurie sakė, kad reikia tiesiog laukti. Mano galvoje vis sukdavosi mintys apie kūdikį, dažnai sapnuodavau kad laukiuosi, skaičiuodavau vaisingas dienas, bandydavom ir vis tikėjomės, kad gal jau pagaliau, bet ir vėl tekdavo nusivilti :(

Po ilgo laiko kreipiausi pas vieną rekomenduotą gydytoją apžiūrai, kuri iškart pasakė, kad nėra viskas tvarkoje ir būtinai reikia gydymo. Išrašė „Arkliškas“ dozes vaistų, nuo kurių labai buvo sunku ir bloga, tačiau po kelių mėnesių trukusio gydymo kažkas pasikeitė, tiesiog pasijaučiau kitokia :)  Nors reikėjo pakartotinai nueiti pas specialistę, tačiau vis atidėliojau ir maniau kad dar ne.

Vieną dieną nuvažiavus pas tėvą į kaimą mes išsižiojom iš nuostabos, nes visas laukas buvo nusėtas gandrais, jų buvo tikrai virs šimto :) ir jie pradėjo skristi virš galvos, prie manęs dar trynėsi nėštukė katytė ir nėštukė šunytė :) buvo nepakartojama :) o tėtis sakė, kad gandrai tikrai kažką atneš :)

Po 5 dienų  dėl pirmą kartą gyvenime vėlavusių „raudonųjų sesučių“ pasidariau testuką, neryškiai mačiau ir tą antrąją juostelę :) Verkiau iš laimės, dėkojau Dievuliui dovaną.

Ir štai mums jau 9 savaitės ir 3 dienos. Pirmieji požymiai buvo padidėjusi ir apsunkusi krūtinė ir nuolatinis  „traukimas prie žemės“, tiesiog miegojau miegodama, buvau nuolat pavargusi, pykinimas prasidėjo 6 savaitę ir tęsėsi tik vieną savaitę, kvapams nesu jautri, tačiau labai pakilęs rūgštingumas ir labai labai nenoriu nei žiūrėti, nei valgyti  vištienos :)

Na šiam kartui gal tiek :)  Labai laukiam kitą savaitę apsilankymo pas gydytoja :)