Sveikos mamytės,
Mums jau 18 savaičių :) Nerašiau kelias savaites, nes nieko ypatingo nevyko, mažylis augo ramiai ir mano savijauta buvo puiki. Labai laukėm šios savaitės apsilankymo pas gydytoją, abu su vyru tikėjomės, kad parodys mums savo lytį :) o jau ir noras užėjo prekintis. Su tėtuku buvome apsižiūrėti vežimukų ir lovyčių :) na jų tokia gausybė, kad net galva apsisuko :)
Taigi, apsilankymas pas gydytoją. Viskas pradžioje buvo puiku, pasiskaičiavome, kad vasario viduryje jau išeisiu į kūdikio laukimo atostogas :) sėdėjau išsišiepusiai :) o tada atėjo laikas ir pasimatymui su žirniuku :) daktaras apžiūrėjo, parodė kaip greit plaka širdelė, apžiūrėjo rankytes ir kojytes, bet savo lyties taip mums ir neparodė, na bet nieko :) ir va tada gydytojas sako, kad placenta labai nusileidus :/ kažkaip sunerimau, išsigandau ir net nežinojau ko klaust, tik pasiteiravau ar tai yra labai blogai, o jis atsakė, kad gerai tikrai nėra... Ir tuomet išsigandau dar labiau, daktaras mums viską paaiškino, sakė, kad turiu save saugoti ir nuo šiol būti „ lepšė“, daugiau gulėti, jokio sporto, jokių pervargimų ir tampymųsi. Tuo metu sutikau su visom iškeltom sąlygom, svarbiausiai, kad viskas būtų gerai :)
Grįžau į darbą ir visų pirma ką padariau tai įsijungiau visagalį internetą ir prisiskaičiau, oj prisiskaičiau, kad sėdėjau visiškai apšalusi, bet laimei atsirado žmonių šalia, kurie buvo išgyvenę tą patį, tai papasakojo ir nuramino. Svarbiausiai saugotis, nesitampyti, daugiau ilsėtis ir gulėti.
O kaip man tai padaryti, kai 6 ryte jau ant kojų ir visur pripratus bėgte :) labai sunku save stabdyti, bet kaskart mokausi ir galvoju apie mažylį už kurį esu atsakinga visu 100 procentų.
Taigi, gulim, ilsimės ir skaičiuojam dieneles :)
LePukuota