Kaip ir žadėjau, šiandien aprašysiu savo patirtį 32 nėštumo savaitę.
Ši savaitė prasidėjo ramiai ir iki šiol nežinojau kas tie Brekstono Hikso sąrėmiai, visada galvojau, kad tai vaikelis iškyla labiau į paviršių ir dėl to pilvelis toks kietas pasidaro, bet trečiadienį, per apsilankymą pas pribuvėją, jai beminkant pilvelį jis sukietėjo lyg akmuo. Tada ji man paaiškino kas tai yra. Gimda mankštinasi, ruošiasi artėjančiam gimdymui. Daugiau nieko ir nepasakė, bet man tiek užteko.
Visas didysis veiksmas prasidėjo vakare apie 7 valandą. Vyras išvažiavo i salę krepšinį pažaisti, o aš atsiguliau į šiltą vonią. Iki šiol per visą nėštumą joje gulėdavau ir nieko blogo nenutikdavo, kaip tik ji veikdavo teigiamai, nugaros skausmai bent jau kuriam laikui dinkdavo, o dar prisiskaičiau, kad ji ir tuos spazmus pilvo padeda nuimti, nes tą dieną jie buvo ypač dažni ir stiprūs. Begulint vonioje taip sutraukė pilvą, kad neatleido ilgai, galvoju gal geriau lipu lauk, pakaks tų vonių. Kaip tik atsistojau, taip tarp kojų šliūkšt vandens srovelė, lipu lauk dar viena tik šliūkšt. Aš iškart į paniką, rankšluostį tarp kojų ir bėgu prie telefono skambinti vyrui, kad važiuotų namo, man regis vandenys nubėgo. Bet kadangi jis salėje, tai, kad išgirs skambantį telefoną šansų beveik nėra, bet aš nenuleidžių rankų ir toliau bandau jam priskambinti. Po nesėkmingų bandymų, bandžiau jau kitam pažįstamui skambinti, kuris visada per treniruotes būna. Ačiū Dievui, jį pasiekt pavyko. Vyras namo parvažiavo per 10 minučių, o atstumas tarp mūsų buvo 35 kilometrai, parlėkė kaip su ferariu. Kol parvažiavo, aš susiskambinau su ligonine, ten pasakė: susidėk visus daiktus ir atvažiuok, mes tavęs laukiam. Kai taip pasakė, pagalvojau, kad tikrai rimta, aš dar labiau į ašaras, juk mažyliui dar nepilnai 32 savaitės.
Ligoninėje pirmiausia paklausė vaikelio širdelės, o tada jau niekas niekur nebeskubėjo, supratau, kad mano mažyliui pavojaus kol kas tikrai nėra. Daktarės laukėme apie 3 valandas kol ateis apžiūrėti. Galutinis sprendimas po išsamios apžiūros ir ultragarso buvo toks: tai tikrai nebuvo vaisiaus vandenys, tiesiog vanduo iš vonios pateko į vidų, o atsistojus natūralu, kad jis pasišalino.
Taip kad, mamytės, jei jums taip nutiktų po gulinėjimų vonioje, nepersigąskit labai, tai greičiausiai tik vanduo iš vonios :)
