Patyrus persileidimą, moterį apima daug jausmų – liūdesys, skausmas, nusivylimas ir baimė. Baimė pabandyti vėl. Kaip rasti savyje jėgų vėl pradėti iš naujo?
Konsultuoja psichologė Vika Aniulienė:
Tai skaudi tema. Pirmiausia dėl baimės vėl tą patį išgyventi ir pergyventi. Jei žiūrėtume į tai ne kaip į vaiko praradimą, bet pavyzdžiui, kaip į rizikos baimę. Vieną kartą nepavyko – labai baisu, kad nepavyks antrą ar trečią kartą, tačiau bebijant galima nepatirti nuostabių akimirkų, kurias teikia ta rizika, t.y nėštumas.
Svarbu išsikalbėti
Klaidinga manyti, kad reikia tolinti mintis ir net nekalbėti apie tas baimes. Priešingai, kaip tik kalbėkite, kalbėkite, kalbėkite. Su visais. Pačios išsiliesite, lengviau pasijusite ir net nustebsite kiek paramos, kiek patarimų ir palaikymo sulauksite. Kaip tai daryti? Iš pradžių su artimiausiais žmonėmis, o po to nejučiomis ir su kaimynais pavyks paatviraut.
Aplinkinių komentarai
Kita labai skaudi tema – tai vaikučių neturėjimas ir visų aplinkinių kišimasis į šeimos pagausėjimo reikalus. Jus verčia nejaukiai pasijusti klausimais apie vaikus? Ir dar komentarais? Galima ir atvirkštinė situacija, jūsų atsakymas, kai komentatoriai pasijaučia nejaukiai. Pavyzdžiui, pasakyti: “kartais gandrus kviesk nekvietęs, bet jie pas kaimyną ant kamino peri".
