Buenos dias, senoras y senoritas. Ispanų kalba visai susuko man galvą. Nors anksčiau neteko šios kalbos mokytis, bet man ji tokia sava, artima dūšiai. Taip lengva krimsti gramatikos taisykles, net pati stebiuosi. Gal praėjusiame gyvenime buvau ispanė?
O man jau baigiasi 31-oji nėštumo savaitė. Praeitą savaitę buvau pas savo gydytoją. Kaip visada apžiūrėjo, pasvėrė, pamatavo pilvuką. Per pusantros savaitės pilvukas paaugo net trimis centimetrais. Vaikučio ūgis jau yra maždaug apie 41 cm, o svoris pusantro kilogramo. Turėtų pasirodyti ir priešpienis, bet kol kas jo nėra.
Prasidėjo nėštumo atostogos. Juokingiausia, kad jos ir nebuvo pasibaigusios. Apskritai, kas galėjo sugalvoti tokį terminą "motinystės atostogos". Nebent tik vyrai, kurie ruošia įstatymus. Na kokios čia atostogos, kai augini mažą vaikutį. Tai pats sunkiausias ir atsakingiausias darbas 24 val. per parą. Juk turi būti ir mama, ir auklė, ir gydytoja, ir draugė, ir virėja, ir skalbėja, ir namų tvarkytoja.
Reikia nepamiršti pasirūpinti ir vyru: turi būti pasitempusi, susitvarkiusi, spindinti ir pan. O jeigu vaikutis šeimoje ne vienas? Deja, mamas suprasti gali tik tokios pačios mamos, vyrai mūsų niekada nesupras. Įpusėjo ruduo. Dienos ir naktys jau vėsios, greit sulauksim šalnų, o netrukus ir sniego.
Vis dažniau pagalvoju apie Šv. Kalėdas. Reikės pasirūpinti dovanėlėmis iš anksto, nes gimus vaikučiui, abejoju ar pirmomis savaitėmis išlėksiu iš namų. Užsimaniau pati kurti dekoracijas namams. Neilgai trukus kibsiu į šiuos malonius darbelius, vos tik baigsiu megzti mažylei suknytę Šv. Kalėdoms.
Mano galva apskritai užimta įvairiausiomis mintimis: noriu pakeisti užuolaidas, baldus svetainėje. Užsakiau atspausdinti daugybę šeimos nuotraukų, reikia įsigyti gražių rėmelių nuotraukoms ir kitų dekoracijų namams. Mane turbūt užpuolė vadinamasis "lizdo sukimo" sindromas. Iš tikrųjų nieko ypatingo praeitą savaitę neįvyko.
Vyras išskrido dirbti, tad į svečius buvo atvažiavusi mama. Savaitgalį buvau pas tėvukus Panevėžyje. Nuvažiavome į sodą, surinkome obuolius, nuėmėm moliūgus, aš sugrėbiau sode lapus. Nors tėvai vis bandė neleisti man grėbt lapų, bet nepasidaviau. Juk jaučiuosi puikiai, o fizinė veikla dar niekam nepakenkė. Štai kokie moliūgai užderėjo šiemet, Helovynui aš jau pasiruošusi. :D
O čia kelios akimirkos iš tėvukų sodo, tikriausiai paskutinį kartą šiemet ten lankėmės su vaikais.
Tiesa, labai džiaugiuosi, kad Benas turi nerealius krikštatėvius. Krikštatėvis net atstoja Benui tėtį, kai šio nėra namuose. Jis netgi griežtesnis, Benas jo labiau klauso. Tad vieną savaitgalio dieną krikštatėviai nusivežė mano vaiką į Birštoną, kur pirmą kartą gyvenime jis skrido parasparniu. Žinokit, širdyje labai žaviuosi Beno drąsa.
Kai krikštatėvis lyg tarp kitko Beno paklausė, ar šis skris parasparniu (nesitikėjo teigiamo atsakymo), Benas tvirtai pasakė "TAIP, skrisiu". O man vien pažiūrėjus į nuotraukas, užfiksuotas iš paukščio skrydžio, širdis į kulnus nusirita. Kažin ar aš būčiau išdrįsusi pakilti taip aukštai. Benas po kelionės grįžo pavargęs kaip šuo, bet labai labai laimingas.
Kol kas mano dienos bėga ramiai, nors veiklos tikrai daug. Jaučiuosi puikiai, tik pilvukas sunkėja ne dienom, o valandom. Laukiu grįžtančio iš šiltų kraštų vyro, gal ką įdomaus nuveiksim savaitgalį.
Tad iki kito karto. :*
Kristina
Krisliukas
blogietee