Sveikos, mamytės. Mane vis graužia ir graužia mintys - ar būsiu gera mama vyresniajam sūneliui, gimus antram leliukui. Kaip tai sužinoti?
Laukiuosi beveik 4 mėnesį ir dabar pagaunu vis save galvojant apie pirkinius būsimam leliukui, o ne pirmiausia apie vyresnėlį.
Sūnelis labai laukia leliuko, bet aš pati bijau, kad dėmesio nemokėsiu padalinti vienodai... Kaip reikėtų elgtis, kad abu vaikučiai būtų vienodai mylimi ir lygiai paskirstyčiau dėmesį abiems? Ar tai įmanoma, juk mažajam vis tiek dėmesio reikės daugiau?
Prašau, mielos mamos, turinčios tokią patirtį, pasidalinkite savo patarimais.
Drugioefektas mamytei man dar visai pradžia 10-11 savaitės. Bet pilvelis jau matosi, nes ir su Ūlute taip buvo 3 men neštumas kaip buvo visi jau matė jog aš nėščia. Ūla jau pilvelį man bučiuoja, nes labai laukia nori sesės, bet sako nu jai bus brolis bus irgi gerai.
Giedrioji mamyte linkiu daug stiprybės auginant savo mažučius, nes skirtumas mažas o veiklos su vaikučiais daug.
Laimingai brangios ir mielos mamos gerai, kad atrandu bendraminčių tarp daugelio mamyčių.
o aš galiu pasidalinti šiokiais tokiais įspūdžiais iš mano krikštasūnio pasisakymų, kai jam būnant penkerių su puse gimė sesutė. Sakė: labai sunkus dabar gyvenimas... sesukas verkia, mamytė neturi kada pavalgyt... geriau važiuosiu pas močiutę gyvent kokį tūkstantį metų... 😀 bet po kelių dienų negalėjo nuo to "sesuko" astiplėšt, labai atsakingai globojo, padėjo tėveliams. dabar (praėjo du metai) jo mama net palieka jį vieną su sesute trumpai valandėlei, kai reikai sutvrakyti ką svarbaus ir neatidėliotino. jis suvokia savo - vyresniojo brolio vaidmenį. ir tai puiku. bus ir jums tai mamytės 😀
man truputį viskas kitaip... vienam sūneliui 21 mėn, kitam 3 mėn... abiems reikia labai subtilaus rūpesčio... vyresnėlis dar tik mokosi ant puoduko pasiprašyti, o jau broli apklosto ir pamyluoja 😀
laimingai mamytės! gražūs mūsų rūpestėliai... daug daug sveikatos!
Aciu ULOSMAMAASTA :-) Linkiu ir jum visko ko geriausio! As taip pat tikiuosi pasidalinti su jumis visais mazasi ir dideliais supesteliais :-) kiek jus laiko laukiates?
Drugioefektas mamyte, linkiu Jums buti gerai mamytei abiems vaikučiams. Skirtumas ne mažas tarp Jūsų vaikučių tarp manųjų vaikučių bus 5 metai tai labai panašiai. Linkiu jūsų vyresnėliui mylėti broliuką ar sesutę, o jusų meilė ir šiluma tegu buna kuo didesnė abiems Jūsų vaikams. Tikiuosi pasidalinsim patirtimi po to kaip mūsų rankos bus abi užimtos mažais vaikų delniukai. Laimingai Tau
Aciu GIEDRIOJI uz savo issakytus zodelius. Teisybeir gera paguoda:-) as butent taip ir isivaizduoju viska. Kalbame su vyresneliu kiekviena diena, kad sesei ar broliui padesi pamperiukus keisti, pamaitinsi, visada prasysiu sunelio pagalbos, nes jam padeti labai patinka. Pats kalba su sypsena kaip pades man rupintis maziuku. Skirtumas ne mazas bus 6 metai tarp vaikiuku, tai manau turesiu dideli savo pagalbininka:-)
Šauni tu mamytė Giedrioji, tu tai tikrai supratai ir mane ir tą mamytę kuri straipsniuką parašė. Tu viską sustatei į vietas. Dėkui tau
manau, kad mamytė "Drugelytė" turėjo omenyje ne tik meilę, kurios tikrai nereiks dalinti ar skirstyti, nes viskas bus natūraliai ir teisingai, o apie rūpinimąsi ir dėmesį... man irgi buvo nerimastingų akimirkų, kai laukiausi antrojo sūnelio... skirtumas tarp jų 1,5 metų.. taigi tikrai nelengva buvo pradžia... nors visą nėštumą su vyru pandėm kalbėti vyresnėliui apie tai, kad bus leliukas, kad verks, tačiau pradžioje jis vis tiek stresavo, jautriai reagavo į mažojo verkimą ar dažną kėlimąsi naktimis, mūsų dėmesį ir švelnumo akimirkas su mažuoju, nors jam jų taip pat netrūko... visgi prabėgus porai savaičių viskas stojosi į vietas - vyresnėlis labai rūpinosi (ir tebesirūpina) mažuoju, mažasis džiaugiasi išgirdęs brolį... stengiamės abu vienodai pamyluoti, abiems skirti laiko. reikia nepamiršti ir to, kad skirtingo amžiaus vaikiukų poreikiai kiti, tad fiziškai sunku skirstyti rūpinimąsi jais.. vienam reikia valgyti gaminti, žaisti, knygeles skaityti, kitam - sauskelnes keisti, pilvuko diegliukus raminti ir t.t... smagiausia, kai vyresnįjį galima įtraukti į mažojo rūpinimosi procesą - leisti jam atsegti sauskenes, apkloti, bučiuoti ir nesibaiminti, kad ką padarys ne taip...bendrų receptų ar patarimų sunku būtų atrasti... tačiau kai ateina laikas, viskas susitvarko, tad tkrai nereikia nerimauti ar graužtis...
labai gera stebėti mažuosius kartu... kai stebi vienas kitą, šypsosi, kai krykštauja.. kai vyresnėlis mažajam duoda savo žaislus ir nerimauja, kodėl jis nesugeba jų paimti, kai siūlo eiti kartu su juo, o mažasis dar nemoka... kai duoda sausainį ar sumuštinį ir nesuvokia, kodėl tėveliai draudžia mažajam juos ragauti... 😀 ir t.t....
linkiu sėkmės ir gerų minčių!
Jo keik mamų tiek nuomonių kalba eina ne apie savo kūną ir kraują, kaip vaiką ar mylėsi, bet apie tai kad vyresnis vaikas nesijaustų nustumtas. Nes sakykit mamos ką norit atsiradus mažesniam nori nenori daugiau dėmesio yra skiriama jam.
Kiekvienas vaikas yra ypatingas,ypatinga ir keikviena seima-receptu tam nera,kaip vaikas reguos,kas pasokeis seimoje,kaip rupintis reikes.Itampa normalus dalykas nestume.Su vyrensliu reikia kalbeti jau kaip pilvukas pradeda matytis..o del meiles...nerandu zodziu apipbudint,kaip ja padalinti-jos nereikia dalinti nes vaikam meile liejasi laisvai..
daivute mano mintis skaitai 😀 man tokiu minciu niekad nekilo..uzsiimkit kuom nors mamkos tai turesit ka veikti ir nelandzios mintys nereiklaingos 😃
Sveikos mamytės, mane kamuoja tokios pačios problemos aš laukiuosi antro vaikelio man dar tik pradžia, bet nuo pirmos dienos kaip sužinojau jog laukiuosi pradėjau apie tai galvoti. Mano Ūla labai laukia tik va aš galvoju kaip čia jai bus nes ji buvo pas mus labai laukta gimė po 6 metų santuokos dabar mums 10 metų kaip susituokę antras neštumas ji tai labai laukia, tikiuosi mamos tokios visagalės jog joms viskas natūraliai pavyksta. Sako mamos meilės visiems užtenka.
Nesijaudink, viskas susitvarkys savaime. Visai normalu, kad galvoji apie pilvuko gyventoją. Juk juo pasirūpinti taip pat reikia. 😀
Aišku labai svarbu gimus mažiukui neapleisti didžiojo. Man kažkaip labai natūraliai viskas gavosi. 😀
as manau,kad jau dabar reikia pradeti kalbeti su suneliu, kad gimus leliukui jam bus skiriama siek tiek maziau demesio nei mazyliui...