Sveikos, mielosios, kurios vis dar skaitote mūsų kasdienius potyrius ir laukiate kartu coliuko. O kelias, nueitas, regis tikrai jau nemažas, ir is mažučiais žingsniukais artėjame prie didžiojo susitikimo.
Mums suėjo APVALUS 30 – šimtukas. 30 – savaičių. Potyrių, naujovių, palyginimų, išgyvenimų ir daaaug džiaugsmo.
Tad, kaip mums sekėsi šią savaitėlę ?
Pasak, sūnaus, buvome tikros „VARLĖS KELIAUNINKĖS“, mat visą praėjusią savaitę, beveik kasdien vykome kartu į poliklyniką – tyrimai, atsakymai, vėl tyrimai . . .Ogi prasidėjo viskas nuo paprasto, eilinio vizito pas mane prižiūrinčią gydytoją. Krūvelė tyrimukų. Kitą dieną atsakymai – suneramino, tad vėl – kartojam, ir vėl keliaujam, vėl atsakymai – ir VĖL KAŽKAS negerai. Tad teko „atlaikyti“, labai SALDŲ tyrimuką – gliukozės toleravimo testą ir vėl gyvenu laukimu . . . Tikiuosi viskas bus gerai, nes lig šiolei gyvenom gana ramiai, visada tyrimai buvo geri, bet, prisiklabėjau . . . O dar, kai pasiskaitau kas gali būti dėl kai kurių tyrimų nukrypimų, apima liūdesys ir nuolatinis stresas. Tad šią savaitę gyvenau ir vis dar tebegyvenu kaip „ant adatų“ . . .Niekas atrodo nedžiugina, o negalvoti neina. Neramus miegas . . . Mintis padeda nukreipti tik kažkoks užsiėmimas, na ir žinoma, sūnytis, kuris mano pagalbininkas nr.1. Ir „tvarkytis“ padeda, nesvarbu, kad po jo tvarkos, tenka viską pereiti, bet svarbiausia – noras. Ir valgyti gaminti labai nori padėti, ir apsipirkti, žodžiu, mano šaunuolis ir labai supratingas vaikutis. Na, žinoma, padykęs, bet manau atsiradus broliukui truputį pasikeis, mat kiek teko matyti, kip bendrauja su draugių mažais vaikučiais – tai jaučiasi, jog jis vyresnis ir mažiukams kartais nurodinėja, bet geranoriškai, kaip vyresnysis, chi.
Tik, dažnai gaunu barti, kad mamytė tinginė, nesiveda dažnai vaiko į lauką, o ką daryti, kai nuolat skauda nugarą, ilgesnis pasivaikščiojimas virsta sopuliuku. Bet, kartais ištrūkstam į gryną orą – tuomet nesinori nieko, tik būti, mėgautis, pailsėti.
Mūsų mažiukas vis didesnis ir didesnis, stiprus, guvus vyriukas. Kadangi numatyto echoskopo tyrimo dar nebuvo, remiuosi tik įvairiais nėštumo kalendoriais, tai mažiukas turėtų būti apie pusantro kilogramo ! O ilgis siekti apie 38 cm. Na, bet sprendžiant iš aplinkinių replikų, kad pilviukas tikrai nemažas – manau, kad ir pipiriukas gali brolį lenkti ūgiu ir svoriu, chi. O kaip bus pamatysime. Labai laukiu kada bus echoskopo tyrimas, nes perksaičiau, jog būdraujant mažiukui galima matyti kaip jis žaidžia su savo pirštukais, virkštele, netgi ŠYPSOSI. Tik, štai, tai priklauso nuo mamytės nuotaikų, pasirodo, kad jis jaučiasi taip, kaip ir mamytė, tad reikia stengtis mažiau stresuoti, arba išvis nestresuoti. Taip, pat mažiukas reaguoja į šviesą.
Be visų lakstymų tyrtis, toliau „krapštomės“ kraitelyje, vis dar vyksta intensyvūs pasiruošimo darbai, ir net galvoju, kad tik viską spėčiau, kad tik ko nepamirščiau. Šis darbas – vienas maloniausių, kaip ir kiekvienai būsimai mamytei.
Be kraitelio, dar turiu ir kitokių darbų, kurie guli nejudomi ir laukia savo eilės. Po truputį, tikiuosi viską įgyvendinsiu.
Ačiū, kad skaitote.
Geros, puikios savaitėlės visoms ir visiems !
Roberta
30 nėštumo savaitės: kaip vystosi mažylis? Patarimai būsimai mamytei - skaityk Nėštumo kalendoriuje->>>
Nepamiršk įsidėti naujagimiui skirtų sauskelnių Huggies® Newborn į krepšį prieš gimdymą, kad pirmasis mažylio susitikimas su šiuo pasauliu būtų švelnus, minkštas ir sausas!
Krisliukas
neri