Apie tai, jog mankšta iki nėštumo, jo metu ar po gimdymo yra reikalinga, turbūt nė viena moteris neabejoja, tačiau kartais iškyla klausimų - kada pradėti, kokiais atvejais negalime sportuoti, kokią judėjimo rūšį geriau pasirinkti ir pan. Apie tai kalbamės su akušere, grupinių mankštų instruktore Monika Giedryte.
Šiais laikais tikrai gausu įvairių sveikatingumo priemonių, kurios palengvina tiek nėštumo eigą, tiek greičiau moteriai leidžia atsigauti po gimdymo. Tai įvairios mankštos, kvėpavimo, atsipalaidavimo pratimai ir pan. Tačiau ne vienai besilaukiančiai gali kilti klausimas - kokia nauda pasirenkant judresnę nėštumo eigą, ar apskritai nėštumas ir sportas gali būti suderinami?
Tikiu, kad kieviena besilaukianti mama nori gerai jaustis tiek nėštumo, tiek gimdymo, tiek pogimdyminiu laikotarpiu, todėl stengiasi klausyti aplinkinių patarimų, kaip visa tai teisingai įgyvendinti. Yra labai daug skirtingų nuomonių apie patį nėštumą, apie tą laiką būnant su pilvuku, tačiau atminkime, jog nėštumas nėra liga, ir traktuoti, jog laukimo metu negalima judėti tiek, kiek judėjai iki jo, nereikėtų.
Žinoma, yra įvairiausių veiksnių (aplinkos, individualaus organizmo), kurie gali šiek tiek apriboti aktyvesnį nėštukės gyvenimo būdą. Tačiau tai tik laikinas trukdis.
Aktyvaus nėštumo nauda neabejotina
Laukimosi laikotarpiu vyksta labai daug pokyčių moters organizme. Nėštumas skirstomas į tris trimestrus: pirmasis (iki 13 savaitės), antrasis (13 - 28 sav.) ir trečiasis (29 - 40 sav.).
Nėštumo pradžioje (I trimestras) ima keistis endokrininė (hormoninė) sistema, fiziniai kūno ypatumai, todėl dažnai moteris jaučiasi keistai: tai pyksta, tai juokiasi, tai liūdi ir nežinia, kodėl. Todėl gali atsirasti vangumas, sunkumas, pykinimas, mieguistumas. Bet tai praeina dažniausiai iki 12 - 14 nėštumo savaitės. Todėl kartais besilaukianti moteris tą laikotarpį sunkiai išgyvena ir imtis sveikatingumo priemonių nelabai nori. Todėl dauguma sveikatingumo specialistų, o galbūt ir pats akušeris-ginekologas pataria išlaukti šį pirmąjį trimestrą be sunkesnių užsiėmimų.
Antrajame trimestre daugiau akcentuojame vaisiaus vystymąsį, jo augimą, organų formavimąsi, todėl ima kisti ir moters svoris, atsiranda apetitas, kuris pasireiškia stipriu portaukiu įvairiems skoniams. Taip pat šiek tiek padidėja kraujo tūris, gali lengvai patinti kojos ir rankos. Šiuo laikotarpiu laukimasis būna lengvesnis, nėščioji jaučiasi geriau, atsiranda nuotaika, bendravimas su joje augančiu vaikučiu.
Tad prasidėjus antram trimestrui patartina skirti daugiau dėmesio sau, savo kūnui. Galima pamažu pradėti užsiimti savo mėgstamu sportu ar apsilankyti įvairiuose kituose užsiėmimuose, mankštose. Dėl anatominių bei fiziologinių moters ypatumų nėštumo metu nepatartina bėgioti, jodinėti, važiuoti dviračiu ar užsiimti ekstremalia sporto šaka, kuri tiesiogiai galėtų veikti Jūsų savijautą ar net gyvybę.
Apskritai, nėštumo, gimdymo bei pogimdyminio laikotarpio metu pilnu pajėgumu veikia kelios raumenų grupės: nugaros, kojų, rankų, pilvo preso bei dubens dugno raumenys.
Nėštumo metu didžioji dauguma moterų jaučia skausmus juosmeninėje, pomentinėje bei kaklinėje stuburo dalyse, taip pat nuolatos didėja įtampa kojose, pečių juostoje.
SVARBU! Norint išvengti nemalonių potyrių nėštumo metu, gimdymo metu turėti pakankamai jėgos padėti sau ir gimstančiam vaikučiui bei po gimdymo greičiau ir lengviau grįžti į aktyvų gyvenimą, patartina savo dienotvarkėje įtraukti bent 1 valandą fizinio aktyvumo.
Mankšta vandenyje
Pats maloniausias ir puikiai balansuojantis nėščiosios kūną - užsiėmimai vandenyje. Jo metu šalinama įtampa nugaros, kojų srityse, moteris legviau atsipalaiduoja, kadangi vanduo atima didelę dalį kūno svorio. Be abejo, vykstant mankštoms, nėščiosios raumenys puikiai įdarbinami, taip pasiekiamas reikalingas rezultatas.
Kita vertus, mankštos sausumoje tikrai nėra menkesnės ir jų teikiamas malonumas visiškai vienodas. Savo, tiek akušerės, tiek sveikatingumo instruktorės praktikoje susidūriau su begale mankštų, skirtų nėščiosioms. Manau, efektyviausios ir daug naudos duodančios mankštos yra tos, kurios padeda sustiprinti pagrindinius gimdyme ir pogimdyminiam laikotarpiui reikalingus raumenis, bei tuo pačiu juos atpalaiduojant, kadangi nėštumo metu šie raumenys yra pilnai apkraunami.
Vienos pirmųjų ir tikrai patikimos mankštos - kineziterapija, pilatesas. Kitos kiek populiaresnės, tačiau taip pat naudingos - kalanetika, joga ir kt. Tačiau iki pilno vaisiaus brandumo (37 - 38 sav.) vertėtų vengti prieš tai išvardintų rizikingų sporto šakų kaip bėgimas, jodinėjimas, dviračių sportas ar šokinėjimas (ant batuto, gimnastikos kamuolio ir kt.), siekiant išvengti galimo priešlaikinio gimdymo.
Artėjant nėštumui į pabaigą, nebūtina nutraukti mankštų, jei vaikutis ir pati mama jaučiasi gerai, mankštos gali tęstis iki pat pabaigos.
ATMINKITE, jog nėštumas neturi moters suvaržyti, ji turi jaustis saugi, patenkinta savo kūnu, savijauta, o visam tam reikalingas užsiėmimas. Todėl jei sportavote iki nėštumo, tikrai nemeskite visko. Jei neturėjote fizinio aktyvumo iki pastojant, visada galite pradėti, aišku, saikingai, klausant savo kūno ar būsimo kūdikio siunčiamų signalų.
