36 savaitė su puikia svaikata,bet „išlindusia“ motinystės baime...

36 savaitė su puikia svaikata,bet „išlindusia“ motinystės baime...

14. May 2014, 12:03

Sveikos MK mamytės,

 

Šią savaitę, jau 36-ąją (kaip ir visą nėštumą) savijauta pavydėtinai gera( kad tik neprisišnekėčiau) nekankina nei rėmuo, nei nugaros skausmai,tačiau šią savaitę pasireiškė apetito padidėjimas. Noras ir saldaus ir iškart sūraus, keisti pojūčiai, seniau tokių nebuvo, o dabar atrodo suvalgyčiau viską, tik duokit:D  Gerai, kad judu, krutu ir nejaučiu jokio didesnio nuovargio. Gal dėl mankštos, kurią darau kiekvieną dieną, o gal tiesiog Dievulis žino, kad dar negaliu gulinėt ir yra krūva darbų darbelių, kuriuos iki mažylio gimimo būtina atlikti.

Taip, kad dar nelaukiu gimdymo ir vis pasitariu su mažyliu, raginu jį dar palūkėtiJ

 

Pastebėjau, kad aš ne tokia, kaip dauguma kitų mamų. Nei lagaminą susidėjau, viską perku vėliausiai, bijau ir nelaukiu mažylio gimstant, kadangi man tai sukeltų daug rūpesčių...Man patinka žinoti, kad jis su manim, ramiai sau kažką krebždena ir man kaulų nelaužo. Taip ramiau, mes dabar dviese, kol nėra tėvelio ir kartu viską darome:

 

Lankome paskaitas bei seminarus ir dažnai „atlaikom“ nelabai palankius kitų studentų ir dėstytojų žvilgsnius...Tačiau keliauju aukštai iškelta galva ir su didžiausiu pasididžiavimu, kad turiu tokį džiaugsmelį, kad ESU jo mama. Nuo pat tos akimirkos, kai sužinojau, kad leliukas yra, mąstau už du, elgiuos kaip mama ir niekad nesigėdysiu to, kad jį turiu , o tik didžiuojuos ir didžiuosiuos savimi.

 

Taip pat ir liūdim kartu, nes kartais jaučiamės vieniši, kai tėvelio šalia neturim, todėl labai džiaugiuosi Jūsų, mielos MK mamytės draugija ir pagalba.Ačiū, kad esatJ Deja mūsų tėvelis nėra labai supratingas ir nors laukia ir myli leliuką kartais jaučiuos nesuprasta ir menkai pasirūpinta, nors jo niekad nevarginau ir jokių ypatingų norų nėštumo metu jis nepildė...Todėl džiaugiuos, kad pati pajudu nes kitaip nežinau kaip susitvarkyčiau ir kas padėtų..Gal tai dėl to, kad jis vyras, daug ko nesupranta, tačiau esu mačiusi ir pažįstu keletą vyrų, kurie yra tikrai labai labai supratingi.

 

Mokomės kartu. Šią savaitę nemažai laiko praleidome bibliotekoje, atlikom tyrimą. Ryt vesim duomenis. Va taip dirbam ir nuolat tobulėjam. Gal mūsų mažylis bus profesorius:D O dabar jis studentas, kaip ir aš. Esu nėštukė dar gyvenanti studenės gyvenimą: paskaitos, seminarai, kolokviumai, tyrimai ir referai, sesijos. Jau pavargau šiek tiek, gaila, kad negaliu ramiai laukti, tačiau didžiausias to pliusas tas, kad turiu tiek veiklos, kad vos spėju, jau reikia lėtinti tempą...

 

Ar Jums taip nebūna, kad nesitiki, kad jau tuoj turėsit mažylį? Šią savaitę žvelgdama į vežimėlį, lovytę ir visuos kampuos sudėtus vaikiškus drabužėlius mane ėmė baimė. Ar aš susitvarkysiu?Kaip juo pasirūpinsiu? Ar būsiu gera mama? Apėmė tokia panika...jaučiu didžiausią atsakomybę už savo stebukliukq. Bijau pasirodyti nemokša ar prasta mama...Jaučiu, kad net paimt ant rankų leliuką bijosiu, ką reiks daryti?Prašysiu mamos pagalbos, bet žinant kokia esu žiopliukė, tai klausinėsiu jos to paties po šimtą kartų Ar jus toks nerimas kankina?Ypač tų, kurios laukiasi pirmą kartą?

 

Džiugi  žinia ta, kad nuo kitos savaitės baigiasi mokslai ir dar kitą savaitėlę prasidės sesija. Ji baigsis birželio 7, o man terminas 13-15 tai tikiuos viskas bus geraiJ Ruošiuos ramiai, stengsiuosi nesijaudinti, apskritai bijau ką pasitemti, kad tik nepaankstinčiau gimdymo.

 

Kadangi savaitėlė jau bus lengvesnė turiu keletą darbelių, juos čia parašysiu, kad būčiau įpareigota atlikti:D

 

  1. 1.     Pagaliau susidėti ir nusipirkti būtiniausius dalykus į ligoninę.
  2. 2.     Sąžiningai pradėti ruoštis egzaminam iš anksto, kad paskui nebūtų skubos, nes  tarpai tarp egzaminų vos dviejų ar net vienos dienos.

 

Nors  gal  Jums ir pasirodys menki darbukai mano, bet man jie nelengvi... Namų valymą ir kitus rimtesnius darbus palieku birželio pradžiai, kada draugas  grįš iš užsienio, nes dabar baisu ką timptelėt. Svarbiausia pasiruošt kelionei į ligoninę, nes dar nemažai ko reikia, o kai neturiu, neramu net darosi.

 

Tai tiek apie šią savaitėlę, brangiosios MK  mamytės. Linkiu stiprybės visoms prasčiau besijaučiančioms ir kuo didžiausios kantrybės.  Jau nedaug likoJ

 

Iki kitos savaitės

 

Mama su paslapčiuku

36 nėštumo savaitė: kaip vystosi mažylis? Patarimai būsimai mamytei - skaityk Nėštumo kalendoriuje->>>

Nepamiršk įsidėti naujagimiui skirtų sauskelnių Huggies® Newborn į krepšį prieš gimdymą, kad pirmasis mažylio susitikimas su šiuo pasauliu būtų švelnus, minkštas ir sausas!

20131128122207-21957.jpg

 

 

19. May 2014, 17:01

Zinomas tas baimes jausmas. Nepergyvenk viskas pasikeis kai mazylis gules tau ant krutines tada visos baimes ir panikos dings! 😀

14. May 2014, 20:43 utopija

Ačiū, aš manau, kad toks lengvumas su antru nebus😃tai dabar džiaugiuosi😀))Nusipirkau knygelių vaiko auginimau, skaičiau, bet ne taip daug kaip norėčiau, gal rasiu laiko pagilint žinias😉)

14. May 2014, 19:41

Šaunuolė tu, kad viską spėji ir linkiu, kad paslaptėlė sėkmingai ateitų tada kada numatyta 😉
Viskas pažįstama, ir mokslas su pilvuku, su pirmagimiu jokių skausmų nebuvo ėjau kaip bitutė ir, ir šiek tiek baimės, tik aš labai daug skaičiau, nors ir sako, kad knygomis vaiko neauginsi, bet labai daug sužinojau, buvau ramesnė. Mano pasaulis su pirmagimiu ir apsivertė visais 360 laipsnių, bet nei pirmom maudymėn, nei aprengimui man ereikėjo niekieno pagalbos, nežinau kodėl, bet nebijojau jo paimti, nei kam padėti auginti - viską pati, ir tuo džiaugiuosi, vyras nuvo supratingas, begalo džiaugėsi. Dabar - daugiau užsiėmęs, bet kiek gali rūpinasi, mano "blevyzgas" išklauso, o šiaips ukasi kaip tik gali, kad viskas būtų gerai ir nieko netrūktų.
Jei jautiesi primiršta - pasakyk, visada reikia kalbėtis - o antra pusė turi išklausyti. Sėkmės ir toliau 😉

14. May 2014, 19:09 Milanosmama

Galbūt, visada labai stebisi iš kur pas mane tokią coliukę ( esu žemaūgė), tiek stiprybės😀)pasikalbėsiu😀

14. May 2014, 14:26 Gintare24

Taip ir stengiamės daryt😀)kai dažnai būnu viena tai daug su lėliuku pasikalbu😃 Kai esam du mažiau liūdna😀)

14. May 2014, 14:21

Zinok man irgi visokiu jausmu pilna: ir baime ir laime ir nezinia ir dziaugsmas ir... dar daug daug! Pati laukiuosi, jau 37 savaiteles, dar nesu patyrusi, bet giliai sirdeleje jauciu, kad tikrai viskas klostysis savaime. Apie kudikio laikyma pas mane irgi neta patirties, bet tikiu, kad savo imsiu ir atrodys, kad tai darau ne pirma karta. As vis mastau, mano vaikas- viskas bus gerai!!! Tai vat, kazkaip galvokim pozityviai, kad viska mes atlaikysim, visus pirmuosius kartus!!! 😉 🌷
O del to, kad nesuskrovei tasytes dar, nereiskia, kad esi
kitokia mama. Tiesiog neskubini savo leliaus, manau jis paklausys mamytes
ir ateis laiku!!! 😉
Sekmes! O kad nebutu taip liudna be tetuko, daugiau bendraukit. Ad pati taip darydavau, kai jis pirmas isvaziavo i uzsieni.

14. May 2014, 14:03 Mutter

Labai tikiuosi, kad taip ir bus😀)

14. May 2014, 13:38

Tikrai viskas instinktyviai ateina. Aš nėštumo metu daug skaičiau apie vaiko priežiūrą ir auginimą, daug domėjausi, aišku turėjau tam laiko 😀 bet galiu pasakyti, kad tos žinios beveik nulio vertos. Vaikutis pats "padiktuoja" ko jam reikia ir kaip su juo elgtis. Viskas pajaučiama, viskas išmokstama. Aš labiau linkusi sakyti ne tai, kad tobulų mamų nėra, o tai, kad visos mamos yra tobulos ir savo mažyliui pačios geriausios. Nebijok - viskas bus gerai. Su savo vaikučiu nieko nebujosi, iš karto tik ir norėsis imti ant rankų, čiūčiuoti, myluoti, savaime suprasi kaip ką daryti 😀

14. May 2014, 13:04 Goda_Mamyciuklubas.lt

Na aš tikiuos, kad pajausiu viską instinktyviai, nes dabar baisoka, bet raminu savae, kad ne aš pirma ir ne paskutinė tokia „žalia“ mama😀))Dar ligininėje prašysiu seselės pagalbos ir bandysiu įsidemėt jos patarimus😀)

Goda_Mamyciuklubas.lt Goda_Mamyciuklubas.lt 14. May 2014, 12:56

Bet mažylis kaip su mama pasitaręs į pasaulį žada ateiti kaip tik po mokslų - leis mamytei sesiją pabaigti, o jau tada... 😃
Manau kiekvienai pirmą kartą būsimai mamai baisu kas kaip ir ką daryti. Aš iki pirmagimės realiai nebuvau kūdikio rankose laikiusi, tai net neįsivaizdavau ką su juo reikės daryti, bet nieko, kažkaip viskas savaime toms mamoms pavyksta. matyt jau taip gamtos sutvarkyta, kad žinome ką daryti