Sveikos, kurios skaito mano dienoraštį. Pagaliau artėjam pamažu link finišo. Kas čia beliko - iki gimdymo datos tik šešios savaitės. Kažkaip sunku patikėt, kad jau prabėgo beveik 8 mėnesiai.
Dar mėnuo ir namuose pasipildys dar vienas mažas, bejėgis asmuo. Labiausiai nerimauju, kaip dukra sureaguos. Nors ir žino, kad rūbeliai ir daikteliai priklauso leliukui. Atrodo, supranta, bet viskas pasimatys, kai mažylis atkeliaus.
Praeitą savaitę buvau pas daktarę, tyrimai geri. Smagu, kad kraujo hemoglobinas iš 116 pakilo iki 118. Nu nedaug, bet smagu, kad ne į mažesnę pusę. Per tris savaites priaugau 1,900 kg. Žodžiu svoris auga tiek, kiek reikia.
Na, dar daktarei pasakiau, kad dvi dienas kas 10 min. vaikštau į tualetą. Jaučiu, kaip vaikelis spaudžia pūslę. Na, apžiūros metu galvytė buvo apačioj. Ir kai matavo pilvuką - gimda susitraukė. Sako, jei taip bus daugiau nei du kartai, sakyk. Bet per pirmą nėštumą būdavo, kad daugiau ir nieko blogo. O čia dabar jau negerai būtų. Kažkaip man nepatiko jos pasakymas, kad mėnesį dar būtinai turiu išnešiot.
Kaip minėjau reikės skaičiuot vaiko judesiukus, tai va pradėjau nuo trečiadienio. Kažkaip reik dar laiko atrast tokiai veiklai, nes reikia atsigulti ant kairio šono ir ramiai gulėti. Ir per pusvalandį turi sujudėti penkis kartus mažiausiai. O prie dukros ramiai nepagulėsi:)
Vieną dieną vaikas močiutei rodė albumą, tai buvo dvi nuotraukos, kai buvo pirmas nėštumas. Tokiu laiku, kai laukiausi Aistės, pilvukas buvo didesnis. Ir daug kas sako, kad tada pilvuką turėjau didesnį. Todėl kažkaip ir pati sunerimau, kad vaikas nebūtų mažo svorio... Na, bet kad svorio priaugu gerai, vadinas, viskas normoje. Net draugė pastebėjo, kad labai mano klubai išplatėjo. Ne be reikalo nuo nėštumo pradžios kankino kaulų skausmai. Matyt, mažylis turi labiau pasislinkęs į dubenį ir pilvas mažesnis.
Trumpai pasakius, artimiesiems sunku patikėt, kad kitą mėnesį reikės gimdyt vien dėl pilvo dydžio:)
Va orchidėja jau nebežydi, kaip tik sekmadienį grįžusi iš kaimo ir persodinau. Maniau, žydės iki mano nėštumo pabaigos :( Bet kai persodinau, žiūriu kotelį žiedams išleido, o prieš tai nepastebėjau. Na, tikiuosi, gyvens mano gėlelė:)
Žinokit, vėl pasinėriau į nėrimą. Tik šįkart nersiu sau. Kažkaip mąstau: pasigimdysiu, bus naujas rūbelis ir dar galvoju, kad reikės kardinaliai šukuoseną pasikeist:) Nes kai pastojau, dar kirpykloj nebuvau:)
Gerai, mielosios, baigiu rašyt. Pas mane judėjimas vyksta pamažu. Galvoju, eit sausainių kept, paskui prie nėrimo. Gal netyčia iš baldų parduotuvės paskambins, kad galim atsiimt spintą. Oi, kaip laukiu...
Giedrė.
Krisliukas