Sveikos, mielosios!
Dienoms beslenkant atėjo ir 34-toji savaitė. Dabar vis sunkiau užsirišti batus, pasilenkti, norint ką nors pakelti, o ir naktimis vis sunkiau miegoti, patogiai įsitaisyti, bet vistiek stengiuosi kuo daugiau vaikščioti ir judėti, nors daug greičiau pavargstu. Kaip gerai, kad šalia namų yra draustinis su bundančia pavasario gamta, tai daug lengviau susitarti su savimi, kad užteks patogiai sėdėti, reikia pasivaikščioti.
Šią savaitę lankiausi pas mus prižiūrinčią gydytoją. Vaikelis auga ir pilnai atitinka dienas, nors sakė, kad didelė panelė nebus - planuojamas gimimo svoris iki 3 kilogramų, kas mane šiek tiek išgąsdino, nes pasirodė kiek per mažas... Taip pat gydytoja dar kartelį patvirtino - tai mergytė. Su vyru labai džiaugėmės, galėdami vėl pažvelgti, kaip mažylė laikosi pilvelyje.
Taip pat šią savaitę klausiau kartu su vyru paskaitos apie gimdymą. Cha, pamaniau sau, kai pasakoja akušerės, tai viskas atrodo gan paprasta. Gimdymo pradžia bus aiški, eiga sklandi. Bet ar tikrai? Tikrai nuoširdžiai tikiuosi, kad viskas eisis, kaip per sviestą. Stengiuosi būti tikra optimiste, juk milijonai moterų gimdė, gimdo ir gimdys. Vis sau mintyse kartoju - aš ne viena tokia. Žinoma, siaubingai bijau, bet kai pradėjau aiškintis baimės priežastis, supratau, kad tai įveikiama. Bijau aš ne skausmo ir ne plyšimų, bijau netinkamo kvėpavimo ir stumimo, kitaip sakant, kad galiu būti tikra vištele gimdymo metu, tad susikoncentravau į kvėpavimo pratimus. Tik tokiu būdu, manau, pavyks jaustis labiau užtikrintai gimdymo metu ir sumažinti savo baimes.
Dar šią savaitę teko lankytis paskaitoje apie naujagimio priežiūrą, tai buvo man trečioji paskaita šia tema. Visuose kursuose buvo aptariamos tos pačios temos, tačiau visur skirtas skirtingas dėmesys kiekvienai iš jų. Šį kartą daugiau sveikatos edukologė kalbėjo apie naujagimio higieną ir maudynes - apie man siaubingiausią dalyką. Atvirai, beprotiškai bijau maudynių, baisu kažką ne taip atlikti, blogai paimti ir panašiai. Man dar nėra tekę maudyti naujagimio, tad būsiu mama visiškai be patirties. Aišku baimes kelia ir maitinimas, miegas, pervystimas. Praktiškai viską darysiu pirmą kartą, ir jau dabar įsivaizduoju savo baimės persmelktą veidą. Guodžia mane tik viena mintis - aš ne pirma būsima mama, kuri dar nieko nemoka, viskas, juk, ateina su praktika. Taip?
Dabar tikiuosi paguodos žodžių :))
Iki kitos savaitės,
Gabija