Valio! Valio! Valio!
Jau įkopiau į 30 nėštumo savaitę!
Prasidėjus 3 trimestrui ir likus tiek nedaug iki finišo pasireiškė nauji pojūčiai, kurie jau kelia vis daugiau nerimo. Vis pamaudžia tai nugarą, tai pilvelis pakietėja ir kas kartą vis iškyla tokia menkutė mintelė - nejaugi jau..? Tačiau stengiuosi būti rami ir neparanojiška, kokia ir buvau visą nėštumą. :) Nei vieno papildomo vizito pas gydytoją, nei vieno nuvykimo į greitają, nei vieno papildomo skambučio prižiūrinčiai akušeriai.. Rami, kaip belgas :D Jei pasakė pradžioje, kad visokie pamaudenimai, paskaudenimai ir dar visokie antgamtiški reiškiniai yra normalu, reiškia juos reikėjo iškęsti. Kad tik neprisišnekėčiau... Gal dabar patapsiu baisia paranojike, ir kad tik kas, iškarto lėksiu pas daktarus... Kita vertus, turiu gerą, tokį... hm... neutralų vyrą :D Kartais vis pabandau jį išmėginti. Čia kurį vakarą vis skundžiausi, kad pilvukas kietėją ir nugarą maudžia... Nieko... Sakau, gal čia paruošemieji? Nieko... Sakau ar žinai ką reiškia, kai kietėja pilvas? Tyla... Paaiškinau. Nieko... Sakau gal reikia į ligoninę važiuoti. Nieko... Nu žodžiu, taip ir likau nieko nepešus ir teko eit miegot. :D Bet ir praėjo po kiek laiko, matyt, būsiu persistengus su darbais...
Na, o dabar sulėtinus pasaulio sukimosi greitį savo aplinkoj, pradėsiu daugiau dėmesio skirti vaikelio atėjimui. Rytoj vyksiu į paskaitą apie natūralų maitinimą, vėliau jau bus galima užsiregistruoti ir į paskaitėlę apie gimdymą į kurią labai tikiuosi nueiti su savo nejautruoliu. :D O pastaruoju metu, vis dažniau aplanko mintys apie artėjančias vyro atostogas... Kurios truks net visą mėnesį! Vis bandau prisiminti ar mes esame kada nors tiek daug laiko praleidę kartu... Deja, beviltiškai. Tai reiškia, kad per mūsų visą, 4 metų pažinties, draugavimo ir gyvenimo kartu laikotarpį, praleisime visą mėnesį drauge! :D Gal kažkam ir keistai skamba, bet man tai ohohoho čia... :D Kadangi, kaip nepaslaptis, maniškis dirba kariuomenėj, tai jam tenka daaažnai, gal net perdažnai, išvykti, tai į pratybas, tai į kursus, tai į apmokymus, tai į budėjimus, tai į alermus, tai Rukla, tai Pabradė, tai užsienis ir t.t. ir bla bla bla... Per tiek laiko jis mėnesiais tik užsieny būdavo, o ne namie, bus keista... Bet smagu! Tikiuosi... :D O kas dar smagiau, kad jo atostogos pasibaigs liepos 25, o man rugpjūtį, pradžioj gimdyt... Reiškia... Dar vienas mėnesis drauge laukia! O tai jo vadam per nervus... :D Ten gi amžinas karas... Nėra kada poilsiaut, ne bereikalo vyras turi dar rezerve apie 40 dienų atostogų. Deja, kam tai rūpi... Juk nėra kada...
Na bet ką čia, nukrypau jau į lankas.. :) Tai va... Jaučiuosi baisiai stora, tiesiog banginis... Apsirengti nėra kuo, kol užlipu laiptais arba padūstu, arba išvis reikia sustoti... Net jau velkuosi kaip vėžlys! Ir tai pati pastebiu... Pirkau šiandien lemputę, konsultantas pasisiūlė pagelbėti... Jis tik pyst ir jau prie lempučių, o aš kokių 20-30 metrų atstumą kol atsivilkau, tai jis jau net spėjo atsisukt ir pažiūrėt, kur aš prapuoliau... O kažkada ir aš buvau laiba stirnaitė :D
Kita artėjanti baisenybė, tai vyro brolio sūnaus krikštynos... Pakvietė mus į šį renginį... Kaip ir neeilinis pasisėdėjimas... Reiks ,,pasipuošt''... Jau net dabar ašaros kaupiasi akyse... Kaip pasipuošti, kai esi tokia stora ir jautiesi visai negraži, ir nėra noro stengtis puoštis, nes vistiek žinai, kad viskas bus negerai...?! :D Juokas pro ašaras... Nu gal kaip nors... Duok Dieve... :D
Šiam lietingam ir apsiniaukusiam trečiadieniui tiek. Džiaukimės atėjusia vasara, juk ji praleks taip greitai... ;)
