"Nebetyli sirgaaaliai, nebemiega ant žemės kamuoliai..." Štai tokiomis nuotaikomis gyvenau paskutiniu metu.
Kiekvieną dieną su vaikais įsijungdavome naująjį krepšinio himną ir kartu su Benu dainuodavom, o Kasparas mums šokdavo.
Tokiomis akimirkomis net širdis atsigaudavo, visos blogos nuotaikos išgaruodavo kaip dūmas. Nes pastebėjau, kad paskutiniu metu esu labai suirzusi. Viskas erzina, net kiekviena smulkmena veda iš proto.
Labiausiai nervina vyriškosios giminės atstovai: ir vyras, ir vaikai, ir svetimi diedai. Rodos, mieste kaip tyčia šlitinėja alkoholikai pamuštomis akimis. Pasiguodžiau draugei dėl tokios savo būsenos, ypač, kad vaikai manęs nebeklauso, o ji ir klausia: "Ar tikrai tie vaikai tavęs neklauso, ar tu dėl hormonų siautėjimo taip stipriai į viską reaguoji?".
Net susimąsčiau, kaip yra iš tikrųjų... Jei rimtai, nebegaliu susikalbėti su savo vyresniuoju, lyg jam į ausis deguto būtų pripilta. Turiu kartoti po šimtą kartų, kad nusiplautų rankas, kad paruoštų pamokas, kad eitų miegoti. O jam nė motais, jis manęs visai negirdi. Mažiukas taip pat reikalauja daug dėmesio: eina, lipa ant kelių ir ant pilvo.
O paskutiniu metu dar ir ant sofos atlošo užsilipa, net buvo nugriuvęs už sofos. Galvojau, kad po to karto jis nustos laipioti, kur nereikia, bet kur tau - čia mėgstamiausia jo atrakcija kiekvieną dieną. Tačiau linksmiausia būna, kai abu broliukai siautėja kartu.
Rytoj prasidės 28-oji nėštumo savaitė. Baigsis antrasis nėštumo etapas ir prasidės trečiasis trimestras. Mano pilvelyje susirietusi mažylė yra beveik žiedinio kopūsto dydžio. Sveria apie 1 kilogramą, taip pat miega ir būdrauja, netgi čiulpia savo pirštukus. Pagal judesių stiprumą lyginu visus tris savo vaikučius.
Mažylė yra pati ramiausia. Pamenu, Benas dažniausiai spardydavo man kepenis, o Kasparas stipriai ir intensyviai baksnodavo mano šonus bei įrėmęs kojytes į skrandį keldavo jį aukštyn. O mažoji lengvai kutena pilvelį ir švelniai, atsargiai primena apie save. Nors kartais būna tokių vakarų (būtent vakarų, kai atsigulu miegoti), kai ji pradeda stipriai makaluotis, jog, rodos, iššoks man iš vidurių.
Tiesiog fiziškai jaučiu laiko tėkmę. Šiemet jau 15 metų, kai baigiau mokyklą. Suorganizavome klasės susitikimą. Buvo labai labai smagu pamatyti klasės draugus. Kalbos liejosi laisvai, net nesinorėjo išsiskirstyti. Peržiūrėjome mokyklos nuotraukas, prisiminėme juokingiausius klasės įvykius ir nutarėme, kad 20-metį reikės pažymėti labai ypatingai.
Praeitą savaitę su Mamyčių klubu buvome Ozo Multikine. Ta mintis pažiūrėti filmuką kartu su mažyliu kirbėjo mano galvoje jau kurį laiką. Tik vis nesiryžau išbandyti. Tad labai džiaugiuosi, kad mamytėms buvo suteikta tokia galimybė. Įsitikinau, kad man dar per anksti eiti į kiną su Kasparu, nes jis tik kurį laiką ramiai sėdėjo kėdėje, o tada norėjo eiti, lipti laiptukais, žaisti... Su kelių mėnesių maitinamu kūdikiu drąsiai eičiau į kiną, bet su vyresniu - tikrai ne.
Šiuo metu mano galva užimta Beno gimtadienio organizavimo klausimais, nes rugsėjo 19 d. jam sueis 8-eri metai. Susėdome kartu su juo vieną dieną ir aptarėme, kur jis norėtų švęsti savo gimtadienį, kokius svečius matyti. Nusprendėme, kad gimtadienio šventė bus Ozo Multikine: žiūrėsime filmuką, aplankysime paslaptingiausias kino teatro vietas, valgysime tortą ir linksminsimės.
Tiesa, jau antrą savaitę mane kamuoja košmarai. Naktimis sapnuoju mirusius žmones ir neištikimą vyrą. Atsibundu prakaito išpilta. Paskaičiau, kad antrą nėštumo trimestrą dažnai nėštukės sapnuoja košmarus ir mirusius žmones. Tai tarsi išsilaisvinimas iš praeities. Drįsčiau teigti, kad labai labai nemalonūs tie sapnai, gal todėl ir rytais atsibundu slogios nuotaikos ir net pradedu įtarinėti savo vyrą. :D
O jis man ir sako: "Galiu tave nuraminti, suvalgyk prieš miegą šaukštelį medaus ar šokolado gabaliuką, tai miegosi ramiai ir nesapnuosi tokių nesąmoningų sapnų. "Bet, kad aš nemėgstu medaus ir šokolado nevalgau.
Tad tiek žinių iš mano fronto. Ryt eisiu į kliniką, reikia pasidaryti kraujo ir šlapimo tyrimus, o dar po savaitės laukia vizitas pas ginekologę ir vaisiaus echoskopija, per kurią vėl susitiksiu su savo mažyle. Tikiuosi, lytis nepasikeitė. :)
Skubu pietauti, nes pas mane besisvečiuojanti mama padarė šaltibarščių su bulvytėm. Skanaus ir Jums.
Iki kito karto.
Kristina
Krisliukas