Na štai prabėgo dar viena savaitė. Rašau jums vėl. Kaip ir žadėjau, šį kartą daugiau apie save, savo šeimyną ir jų reakciją į nėštumą.
Kol kas esame penkiese. Aš, mama Inga, man 27 m., vyras Deividas - jam šiais metais 30. Beje, šis nėštumas ir šis mažas kūdikėlis į šį pasaulį turi ateiti būtent prieš 30 jo gimtadienį. Vyras gimęs spalio 18 d. Mažas stebuklėlis - dovana jam gimtadienio proga.
Šeimoje auga trys vaikai. Vyriausia Gabrielė, jai 7,5 metai. Šiais metais pradės lankyti pirmąją klasę. Labai gabi mergaitė menams. Lanko muzikos mokyklą. Nuo rugsėjo bus antroje kanklių klasėje. Gabrielė supratinga, puikiai bendraujanti, mėgstanti lyderiauti.
Antrasis Pijus. Jam penkeri metai. Tai valdinga, užsispyrusi, žodžio kišenėje neieškanti asmenybė. Pijukas lanko vaikų l/d "Žvaigždutė". Labai patinka piešti. Piešimas jam nusiraminimas, nors šiaip vienoje vietoje nusėdėti jam sunku. Visur jo pilna ir visur jis nori būti pirmas.
Trečiasis sūnus Domas. Jam metai ir penki mėnesiai. Taip pat labai judrus ir guvus vaikas. Jau dabar rodo savo charakterį. Labai kopijuoja Pijų. Brolis jam pavyzdys. Na gal užteks apie šeimyną.
Apie po širdimi plakančią gyvybę šeimai pranešiau gana vėlokai. Gal kokią 20 nėštumo savaitę. Po echoskopijos tyrimo parašiau vyrui žinutę. "Sveikinu, tėveli, norėjai mergytės, tai gausi ją gimtadienio proga". Tuoj sulaukiau skambučio ir klausimų lavinos.
Kaip čia taip, juk menstruacijos tai buvo. Kiti namiškiai šią žinią sutiko gana palankiai. Anyta, kuri sužinojo pirmoji, ir sako "aš sakau, ko tie gandrai čia vis suka ratus". Dabar visi jau žino ir džiaugiasi naujuoju stebuklėliu.
Ši savaitė prabėgo greitai. Dažnai lijo lietus, todėl sėdėjome kambaryje. Pijutis pradėjo rašyti raideles. Domukas darosi vis savarankiškesnis. Pradėjo pats valgyti su šakute. Labai noriai tai daro. Aš rečiau beatsisėdu, geriau vaikštau, nes pasidaro silpna, tikriausiai kokį nervą užspaudžiu.
Ketvirtadienį (birželio 16 d.) vėl darė ecchoskopiją. Vaikutis juda puikiai. Tik daktarė liepė kitai gydytojai stebėti dėl galimo vandenų padidėjimo.
Prasidėjo mezgimo manija. Pradėjau megzti mažutėliui drabužėlius, kurių reiks parsivežant iš ligoninės. Žinoma, tai galiu daryti tik vakarais arba kai Domukas užmiega pietų miegelio.
Dar vis labai noriu citrinų. Va ir dabar pagalvojau apie jas, tai net seilė nutyso. Eisiu suvalgyt nors riekelę.
Geros jums savaitėlės, mielos mamytės. Susitiksim po savaitės.
