ROBERTA: 12-ta savaitėlė - harmonija su savimi ir idėja

ROBERTA: 12-ta savaitėlė - harmonija su savimi ir idėja

13. Nov 2013, 10:56

Sveikos, mielosios, labas MK ! Štai ir startavo 12 savaitėlė. Pagaliau rimsta visi negalavimai (tikiuos su visam).

Turiu pastebėti, kad vis dar neįsijaučiu, jog laukiuosi, jei ne kitų priminimas – nekelk sunkiai, atsargiau ir t.t., ir tie „šalutiniai nėštumo poveikiai“. Gyvenu kaip gyvenau, tik kas vakarą lanko pačios mieliausios mintys, svajonės, įsivaizdavimai. Vis pasvarstau apie mažąjį coliuką/ę, koks bus susitikimas, į ką bus panašus. Į klausimus ko labiau noriu ar berniuko, ar mergytės – atsakau, kad svarbiausia mažylis/ė būtų sveikas, o kas man visai nesvarbu, tad nesutelkiu minčių ir tiesiog myliu ir auginu dar didesnę meilę tai mažytei širdutei, kuri plaka vienu ritmu su manimi.

O mūsų colis/ė jau ne visai coliukas/ė, mat pagal nėštumo kalendorių jau turėtų būti dydžio sulig citrina – apie 5,5 cm ilgio. Jau gali čiulpti pirštuką, susigūžti, jei bakstelėji pilvukan. Gaila, bet šių pojūčių dar teks palūkėti. Pirmieji judesiukai nudžiugins, tikiuosi jau po mėnesiuko. Beje sekantis apsilankymas pas mane prižiūrinčią daktarę po trijų savaičių. Vėl laukiu su nekantrumu.

Vakar baigės maratonas apsilankymų pas dantistę – plombavimai, akmenų šalinimas, brrr. Jokių nuskausminamų, kad nepakenktų, na bet „atlaikėm“ su coliuku/e viską ir toliau tikimės nebeprireiks keliauti dantukų tvarkyti.

Laukiu nesulaukiu kada galėsiu pildyti ir „Mažylio albumėlius“, kuriuos turiu senokai, lyg nujausdama palikau antram vaikeliui, o sūnui pildžiau knygelę.

 20131113105338-23612.jpg

Taigi dienos lekia pasiutusiu greičiu. Čia rytas, čia vakaras. Tik spėk įgyvendinti ką sugalvoji, rytas – darželis, namai, ir koks noras plano dalies įgyvendinimas. Taip, taip – plano, mat susidariau tokį „papunkčiui“, ką turiu spėti ir būtinai padaryti, taip lengviau laiką planuoti. Tarkime šiandien – obuolienės virimas, mmm, be jos neįsivaizduoju žiemos rytinių blynų nei aš, nei mano šeima. Po truputį kaip voverytės ruošiuosi ateinančiai žiemai, bet anksčiau mane tai ne itin džugindavo, o dabar viskas įgauna naują prasmę – jaučiuosi kaip ant sparnų, ir regis ko besiimčiau viskas šauniai pavyksta. Harmonija su savimi.

Dabar net šlapią dieną begalo smagu išeiti įkvėpti rudeniškos drėgmės, pasivaikštinėti. Išties gamta, oras turi kažką tokio, kas mus traukia, žavi ir suteikia sielai ramybės. Beto labai sveika pasportuoti, kad ir ėjimas – labai veiksmingas, o jei, kaip rašoma įvairiuos šaltiniuos, tai pasitarnaus gimdymo metu – tai tik pirmyn.

Visgi kartais norisi ir kažko aktyvesnio, taigi šį arba kitą savaitgalį planuoju nustebinti savo vyrukus ir nuvykti į smagų kiną. Reikia būti kartu, džiaugtis, nes vėliau visas ritmas bus derinamas prie dar vieno šeimos nario. Dar ivenas planas – chuliganas – vandens pramogos. Kadangi neseniai buvo 5 – osios vestuvių metinės ir 7 – erių metų sukaktuvės, gruodį keliausime pasipliuškenti į Druskininkus. Labai to laukiu, nes žinau, kad vėliau, didėjant pilvukui bus itin sunku kažkuo tokiu džiaugtis.

O mūsų mažasis (greitai būsiantis vyresnysis) padaužiukas, mus nudžiuginęs džiaugsmu, kad turės broliuką ar sesytę ima vis kitaip kalbėti. Reikštis pavydo užuomaszgos. „Neduosiu žaislų“, „duodiu vieną – pažais ir atgal pasidėsiu“. Ohoho, kaip rimtai jis tai pareiškė. Teko gražiai pasikalbėti, paaiškinti, bet, regis nerimo vaikas vistik neatsikratė, hm . . .Žiūrėsime kaip bus toliau.

Na ir nuo kasdienių dalykėlių atitrūkstant, vis svajoju apie nėštukės fotosesiją, kadangi pilvelio dar neitin matytis, tai ją planuoju pavasariop. Visgi, prisiminus pirmąjį nėštumą apmaudu, kad nuotraukyčių beveik neturiu, taigi šį kart nutariau šį mano gyvenimo etapą įamžinti savaip. IDĖJA. Nebūsiu originali, pasikliausiu viena šaunia idėja, bet, manau tas mini projektėlis vėliau laaabai džiugins tiek mano akis, tiek kitų. BET . .. apie tai jau kitame bloge – projektėlio startą ;)

Lekiu lupti obuoliukų ir atsisveikinu iki kito blogo ;). Beje, mamytės, kaip Jūs tarėtės su savo atžalom, kai jie tapo vyresnėliais, dėl pavydo ? Kokių patarimų galite duoti, kaip buvo, kai gimė antroji atžala ? Man tie patarimai laaabai pravers ;)

Ir dar, kokie daiktai išties reikalingi – ateičiai: nėščiosios diržas, spec.pagalvė miegojimui ? Ar verti dėmesio, o gal galima apsieiti be jų ? Lauksiu bet kokių pastebėjimų ;)

Roberta

12 nėštumo savaičių: kaip vystosi mažylis? Patarimai mamytei - apie tai skaityk MK NĖŠTUMO KALENDORIUJE->>> 

20131120133944-44356.jpg

13. Nov 2013, 18:18

😉

Krisliukas Krisliukas 13. Nov 2013, 17:26

laukiam laukiam kito blogo ir idėjos... 🌷 😀

13. Nov 2013, 15:54

Labai didelis ačiū už patarimus visoms 🌷 Dėl pavydo, dar žinoma ankstoka numatyti, kas ir kaip bus, bet stengiamės bendrauti su sūnum ta tema, kai gims gal bus šiokia tokia sumaištis, bet manau susitarsime.

Dėl daiktų klausiu, nes po pirmo sūnaus su nugaros skausmu "draugauju", kad ir ilgėliau pasilenkus ką nors darau, atsitiest sunkoka, ilgai skauda . . . tad ir svarstau apie tą diržą, nes ėmus augti pilvukui, manau tie skausmai tik padidės .

P.S. Idėja tikrai bus, tik . . . kitame bloge 😉 😃

motinysteveza motinysteveza 13. Nov 2013, 15:00

uch, pagal pavadinimą jau dabar tikėjausi išvysti tą IDĖJĄ 😀))
dėl daiktų nėščiajai, tai neturiu nieko ir tikriausiai neprireiks, išskyrus vis platėjančių drabužių 😀)

o dėl brolių, sesių santykių, yra daug patarimų, bet pagrindinių (mano asmeniškas) ir neišsiplečiant, tai kai šeimoje formuojams vienybės jausmas, sunku apibūdinti kaip tai vyksta kasdienybėje, bet mintis tokia, kad yra gerai ir geriausia, kai visi kartu, linksma ir linksmiausia, kai visi kartu. ir kad jie (broliai, sesės) yra vienas kitam svarbiausi, kad tik jie bus visada šalia dabar ir paaugus (ne mes, tėvai, svarbiausi esam)....bet yra gerai ir kai tėtis (mama nelabai gali), išeina kur nors tik dviese ir skiriamas dėmesys tik vyresniam vaikui. Pvz. Deimantė su tėčiu daug spektaklių aplankė 😀.

ir kai gims, neatsumti, nes tikrai norės padėti, paliesti ir tai reiktų leisti. greičiausiai tai bus ne pagalba, o trukdis, bet tai ilgai netruks. nes jei vaikui nebus galima dalyvauti priežiūros procese, visada norės ir norės, o jei neleidžiama, jausis atstumtas. kitaip tariant, vyresnėliui leisti pasijausti labai reikšmingam leliuko priežiūros procese.

13. Nov 2013, 13:54

smagu skaityti 😀 🌷 tokius albumėlius ir mes turim, man jie tokie gražūs 😀 o del spec daiktų... turėjau aš tą diržą, bet kadangi man neskaudėjo nei nugaros nei dar kažko, tai nesidėjau, bet čia turbūt nuo situacijos priklauso, gal kažkam tikrai reikalingas daiktas 😀

13. Nov 2013, 13:16

Pirmiausia tai labai nudžiugino foto 😀 😀 😀 tipo nuverčiau diedą ir atsisėdau į jo vietą 😃
mano dukra irgi labai laukė brolio, jokių scenų nebuvo, gal todėl, kad jau ir amžiaus skirtumas buvo nemažas😉
nereikalingiausias daiktas kurį įsigyjau tai nešioklė ir vystymo lenta, juos panaudojau tik keletą kartų. Jokių diržų sau nepirkau, pagalvės taip pat, labiausiai pravertė maitinimo kėdutė😉
Sveikinu įžengus į antrą trimestrą😘

13. Nov 2013, 13:14

Labai jaukus ir šiltas rašinys...😀
Kai prisimenu save 12 savaitėj, tai mane kamavo nuotaikų svyravimai. Tai laiminga skaidau padebesiais, tai neaiškios kilmės liūdesys užplūsta...
Dabar jau 27 savaitės mano dukrytei. 😀 Hormonai stabilizavosi, neapsakomas džiaugsmas jausti savo mažylę spurdant viduje. 😀
Dėl daiktų, tai aš kartais nešioju nėsčiosios diržą, gal ir padeda jis kažkiek, net pati nežinau. gal kai pilvukas labiau paaugs, pasijaus didesnis jo naudingumas. Kol kas nejaučiu poreikio ir nėsčiosios pagalvei, miegu paprastai ant šono arba taip skersai pusiau ant pilvo įsitaisau. 😀 kol kas dar išeina taip miegot, bet kai arbūzas didelis užaugs, reikės ieškoti kitų pozų, gal ir spec. pagalvės prireiks. 😀
Aš apskritai dar nei vieno specialaus daikto nėštumui ar gimsiančiai dukrytei nepirkau. Na išslyrus kremą nuo strijų ir vitaminus. O šiaip tai viską man paliko pagimdžiusi sesuo ir draugės. 😀

pypse pypse 13. Nov 2013, 13:12

labute😀
aš tai mažai ką patarsiu. Mūsų mažiukas-vyresnėlis😀 labai laukia leliuko, viską dalinsis, vežios, nešios ir žais. Bijodama akd nusivils nieko nemokančiu leliuku, aš visada jam prieštarauju sakydama, akd jis nemokės, bus mažius ir tt, irgi nežinau ar gerai, bet dabar jis idealizuoja lelytį. mano akd iš karto turės draugą žaidimams . Pas mus kieme nėr ajokių vaikučių, tai jis labai nori kompanijos.

Nėščia ką įsigijau tai tik spec kelnes ir sijoną ir maitinimo liemenėles. Visa kitą tinka ne specializuota, diržo man nereikia, pagalvės irgi. radau tokią vaikišką nuo sūnučio, tai pasinaudoju ja. Bet pradėjau ją naudoti kaip tvorelę nuo bernužėlio keliukų kai miegojome vienoje lovoje, o dabar tarnauja kaip pliušinis meškis labiau😀 įpratau kažką apsikabinti, versdamasi visada persimetu ir tą pagalviuką. nežinau jei tia būtų didelė kokia paduškiukė aš ją su savimi vartyčiausi. Ko gero turi paneštukauti ir pajusti ar kažko spec reikia, dažnai pasiduodame reklamoms arba norui ką nors įsigyti😀