Žindymas nedidina dantų ėduonies rizikos kūdikiams. II dalis

Šiandien tęsiame "Pradžių pradžios“ gydytojos rezidentės Jolantos Vilkaitės parengtą straipsnį "Pasaulio mokslininkai apie žindymą ir dantų ėduonį".

Gydytoja rezidentė Jolanta Vilkaitė

Motinos pieno cukrus neįkandamas mikrobams

Laktozė yra pieno „cukrus“. Ją sudaro du komponentai – gliukozė ir galaktozė. Kai kurie autoriai tvirtina, kad motinos pienas dėl jame esančios laktozės turi tokias pačias ėduonį sukeliančias savybes, kaip ir bet kuris kitas cukraus tirpalas buteliuke.

Tačiau laktozė motinos piene yra apsaugota antibakterinių ir fermentinių komponentų. O ją skaidantis fermentas laktazė yra veikli ne kūdikio burnoje, bet žarnyne.

Šiuo metu pasaulyje žinoma 4640 žinduolių rūšių. Žmonės yra viena iš jų. Ar nekeista, kad tik žmonių „jaunikliai“ turi ėduonies pakenktus pieninius dantis? Ar tai turėtų reikšti, kad moterų pienas yra prastesnis nei VISŲ kitų žinduolių rūšių patelių?

Laukiniai žinduoliai itin retai turi ėduonies pakenktus pieninius dantis. Tačiau naminiams gyvūnams ši problema pasitaiko dažniau, bet paprastai taip nutinka, nes jie gauna žmonių maisto.

Visi žinduoliai žindo savo jauniklius. Laktozės yra beveik visų jų piene. Žinduoliai žemėje gyvena apie 2 - 4 milijonus metų. Moderniojo Homo Sapiens „era“ prasidėjo prieš 30 000 – 35 000 metų.

Dantų ėduonis pradėjo kelti rūpesčius dar vėliau - tik prieš 8000 – 10 000 metų. Antropologai mano, kad ėduonies atsiradimas susijęs pirmiausiai su kultivuojamų javų auginimo pradžia.

Kai kurie iš jų yra dar kategoriškesni ir teigia, kad būtų tiesiog „evoliucinė savižudybė“, jei motinos pienas sukeltų dantų ėduonį.

Pasigirdus nuomonei, kad ėduonį sukeliančios bakterijos gali būti nepajėgios suskaidyti pagrindinio motinos pieno cukraus – laktozės, taip lengvai kaip sacharozės (to cukraus, kuriuo paprastai saldiname visus savo patiekalus bei gėrimus), Gamtos istorijos institute Vašingtone buvo atliktas tyrimas: įvertinta apie 600 priešistorinių laikų žmonių kaukolių.

Dauguma žindytų protėvių nesusidūrė su ėduonies problema. Jų dantų liekanose rastas tik minimalus ėduonies kiekis – vos 1,4 proc. Blogas sąkandis taip pat buvo retas radinys. Šių kaukolių gomurio skliautas platus, o dantų lankai dailios „U“ raidės formos.

Geras lankų plotis ir taisyklinga forma svarbūs geram sąkandžiui susiformuoti. Antropologai mano, kad priešistorinių laikų žmonių vaikai būtų neišgyvenę dėl nesugebėjimo sukramtyti maisto, jei jie būtų netekę dantų taip dažnai kaip šiandien.

Jų gyvybei būtų kilęs pavojus ir dėl infekcijos išplitimo atsiradus dantų ėduonies komplikacijai - pūliniui. Tačiau praeityje to nebuvo. Įdomiausia, kad fluoridu praturtintų dantų pastų jie taip pat neturėjo, o žindymas tuomet buvo vienintelis kūdikių maitinimo būdas.

Didžiausi dantukų priešai

Ne tik kūdikių mityba gali turėti įtakos dantų ėduonies išsivystymui. Žinoma, kad dantų ėduonies riziką didina keletas nepriklausomų faktorių. Siekiant išsiaiškinti, kodėl vaikas ar net kūdikis turi „sugedusius“ pieninius dantis, rekomenduojama išsami šių veiksnių analizė:

- CUKRUS. Cukraus suvartojimas yra pirminė dantų ėduonies priežastis. Cukraus, „plačiąja“ prasme, gausu ne tik saldžiuose pyragaičiuose ar sausainiuose, bet ir įvairiose sultyse, javainiuose, duonos gaminiuose, razinose ir kitame „sveikame“ maiste.

Jo dedama ir į vaikams skirtų vaistų sirupus, tabletes ir kt. Svarbiausia ėduonies atsiradimui ne saldaus maisto kiekis, o jo vartojimo dažnis. Dantukams „sveikiau“, jei šokoladas bus suvalgytas visas iš karto, o ne po mažą gabaliuką visą dieną bus juo užkandžiaujama.

- MIKROORGANIZMAI. Kuo anksčiau kūdikis užsikrečia dantų ėduonį sukeliančiais mikroorganizmais, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje jo dantukus pažeis ėduonis. Rizika didėja ir tada, kai ligos sukėlėjo kūdikio burnytėje prisikaupia labai daug. Tą nulemia dažnas kontaktas (bučiavimas, naudojimas tų pačių stalo įrankių ir pan.) su užkrato nešiotojais – žmonėmis, kurie dažnai serga bakterinėmis dantų bei dantenų ligomis, turi „skylučių“ dantyse.

- SEILIŲ TRŪKUMAS. Tai kserostomija arba burnos sausumas (nepakankamas seilių išsiskyrimas). Seilės apsaugo nuo ėduonies susidarymo mechaniškai nuplaudamos  nuo dantų ligos sukėlėjus bei maisto likučius. Mažesnis seilių išsiskyrimas naktį, kvėpavimas per burną dėl užsikimšusios nosies, kvėpavimo takų obstrukcijos, padidėjusių tonzilių ar polipų išsausina burną ir dantys tampa labiau linkę gesti.

-LIGOS. Mamos ar vaisiaus ligos bei stresai nėštumo metu taip pat turi įtakos. Motinos patiriami stresai, mažas pieno produktų suvartojimas, ligos bei antibiotikų vartojimas nėštumo metu taip pat turi įtakos tam, kad vaikučio dantukai tampa labiau pažeidžiami.

-HIGIENA.- Prasta vaiko šeimos dantų ir bendra higiena kuria palankią terpę ėduonies atsiradimui. Reguliarus vaiko dantų valymas yra svarbi priemonė sauganti nuo dantukus nuo ėduonies. Žinoma geriausi šio įpročio pavyzdžiai ir mokytojai turėtų būti tėveliai.

-GENETIKA.- Genetinių šeimos veiksnių įtaka ėduonies išsivystymui yra nedidelė, todėl ir vertinami jie tik tada, jei visos aukščiau išvardytos priežastys yra atmestos.

Žindymas prieš Dantų ėduonį: Išvados

• Mūsų vienintelis kūrėjas sukūrė krūties pieną, kad būtų idealiu maistu 4640 žinduolių rūšių mažyliams. Visų žinduolių jaunikliai auga, vystosi ir  klesti valgydami savo motinų pieną, o jų pieninių dantų ėduonis nepažeidžia. Vieninteliai žinduoliai, kurių jauniklių dantys pažeidžiami ėduonies, yra žmonės. Tačiau moterų pienas savo sudėtimi ir savybėmis nėra prastesnis nei visų kitų žinduolių.

• Mokslinių tyrimų duomenys rodo, jog ryšio tarp žindymo ir dantų ėduonies nėra. Motinos pienas pats savaime kartu su laktoze jame nesukelia dantų ėduonies. Tačiau net ir išimtinai žindomi kūdikiai neįgyja „imuniteto“ nuo dantų ėduonies, nes jo atsiradimą lemia daugelis kitų faktorių.

• Žindymas yra gyvybiškai svarbus visų žinduolių gerovei ir sveikatai – tiek jaunikliams, tiek jau suaugusiems individams. Krūties pienas turi daugybę moksliškai įrodytų privalumų burnos ir dantų sveikatai. Tai ir mažesnė dantų ėduonies rizika, blogo sąkandžio, prastos veido formos vystymosi tikimybė, o dėl to ir mažesnė knarkimo bei miego apnėjos rizika.

• Aišku viena, jog medikų bei odontologų bendruomenės turėtų informuoti  sveikatos apsaugos institucijas ir visuomenę apie žindymo įtaką burnos ir dantų sveikatai. Žindymas iš tiesų yra geriausia ir pigiausia kūdikio sveikatos „draudimo“ forma.