Artėjant naujiems mokslo metams, tradiciškai vėl kalbama apie intensyvėjantį eismą miestų gatvėse. Svarbu nepamiršti, kad kasmet eismo dalyvių gretas papildo ir mažieji piliečiai, kurių dienotvarkėje atsiranda naujas įsipareigojimas – darželis ar mokykla bei kasdienė kelionė iki jų. Kad kelionė būtų maksimaliai saugi, patarimais dalijasi ekspertai.
Saugus eismas – visų rūpestis
Policijos pareigūnai, vairavimo instruktoriai ir kiti eismo specialistai pabrėžia, kad nemažą dalį mūsų visų elgesio gatvėje lemia įpročiai. Daugelis vyresnės kartos žmonių žinias apie saugų eismą gavo lankydami vairavimo mokyklą, tačiau jaunuosius šalies piliečius verta ugdyti kuo anksčiau.
„Policijos pareigūnus džiugina, kad vaikai noriai mokosi Kelių eismo taisyklių bei jų laikosi – įsėdę į transporto priemonę, prisisega saugos diržus, dėvi atšvaitus ir supranta, kodėl tai yra reikalinga. Todėl labai svarbu jaunuosius eismo dalyvius ugdyti nuo mažumės, taip jie informaciją įsisavina greičiau ir efektyviau“, – teigia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus viršininkė Šarūnė Dzimidaitė.
Tėvai išmoko, bet ne visada teisingai
„Noriu pabrėžti, kad vaikams ypač svarbu rodyti tinkamą pavyzdį. Jeigu aiškiname, kad per pėsčiųjų perėją reikia eiti tik apsidairius ir įsitikinus, kad tą daryti saugu, kad transporto priemonės suspės sustoti ir mus praleis tik einant per žalią šviesoforo signalą, o patys skubėdami vaikui sakom – „Bėgam, suspėsime“ – rodome blogą ir labai neatsakingą elgesį keliuose. Prie saugaus eismo prisideda ne tik pareigūnai, bet ir visa visuomenė, o ypatingai – tėvai bei mokytojai“, – aiškina pareigūnė.
Vairavimo instruktoriai su įvairiu eismo dalyvių elgesiu susiduria kasdien. Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova taip pat pritaria, kad žmones eismui reikia pradėti ruošti kuo anksčiau – vaikai turi suprasti, kad eisme, kaip ir visose kitose gyvenimo srityse, yra taisyklės.
„Jauni žmonės yra daug imlesni – vyresniam pasakyk, kad šviečiant raudonam signalui negalima eiti per perėją, tai jis pasakys „Žinau, bet aš greitai“. Kai tą pasakai vaikui, galvoje viskas kitaip susidėlioja ir jis suvokia, kad to daryti iš tikro negalima. Taip atsiranda įprotis“, – teigia O. Židovlenkova.
Vairavimo instruktorė prisiminė pavyzdį, kuomet mažametis sustabdė per raudoną šviesoforo signalą dviračiu perėją kirsti norėjusį ir vaiką paskui save tempusį jo tėtį.
„Tėvas tempė vaiką, sako, bėgam, greit pervažiuosim, o vaikas įsikibęs į dviratį rėkia, kad niekur nevažiuos, nes nenori žūti. Po trumpo ginčo abu liko laukti žalio šviesoforo signalo. Prie jų priėjusi vaikui daviau turėtą šokoladuką, o tėvo paprašiau, kad negadintų tokio gero vaiko. Tai – akivaizdi saugaus eismo pamokų nauda, kurias vaikas gavo darželyje ar viešoje vietoje. Manau, tokios mokyklėlės labai naudingos visai mūsų visuomenei“, – pabrėžia O. Židovlenkova.
Pagrindines eismo taisykles žinantys ir apie saugumą keliuose suprantantys vaikai, anot jos, gali būti puikūs savarankiški eismo dalyviai. Pradinukai, kurie gyvena arčiau mokyklos, gali į ją keliauti savarankiškai, jei tik žino pagrindinius principus – pavyzdžiui, kad gatvę kirsti reikia tik einant per pėsčiųjų perėją, jeigu einama kelkraščiu, būtina žygiuoti priešinga transporto eismui kryptimi ir t. t. Vaikai labai greitai suvokia informaciją ir ją įsisąmonina, tad kelis kartus pamatę tinkamą pavyzdį, jie mielai juo seks.