Vakar buvo trečia laiko praleisto kartu su vaikais skaičiavimo diena. Turiu pasakyti, kad nepadarau šią savaitę labai jau daugiau nei įprastai, kaip tikėjausi. Ne, ne laiko trūkumas, jo pakaktų, nes nėra taip, kad būčiau ištisai ant kojų, neprisėsčiau atsigerti arbatos ar šiaip pailsėti. Tiesiog pritrūkstu fizinių jėgų, tuo pačiu ir noro. Bet juk normalu, jei net ir nebūčiau nėštukė?...
Vakar Mila atsikėlė įprastai kaip laikrodukas 8.01. Po kelių minučių ir Deimantė. Tad visos trys dar sugužėjom į lovą. Išsivoliojom, mergaitės išsibudino, o aš paskaičiau 15 min. knygą „Peliukas Lukas turės sesutę“. Ši knyga Milutės amžiaus, bet klausėsi abi – prisiglaudusi viena iš vienos pusės, kita – iš kitos, tad laikas buvo skirtas abiem.
Šioje knygelėje radome daug atpažįstamų situacijų – peliukas Lukas keliavo kartu su mama pas gydytoją – Mila taip pat keliavo kartu su manimi pas gydytoją, kažkada ir Deimantė (ji tai puikiai prisimena, nes ir jai echoskopu pažiūrėjo pilvuką :)), peliukui Lukui buvo pavydo, joms gi ir dabar išlenda šis jausmas, bet nepaisant to, kaip ir peliukas Lukas myli savo naująją sesutę taip ir jos vieną kitą, taip ir leliuką mamytės pilvelyje....
Šią knygelę labai rekomenduoju nėštukėms, kurios turi dar ir mažesnių vaikų. Tai maža dalelė, prisidedanti prie vaikučio paruošimo sutinkant naująjį šeimos narį.
15 min. abiem vaikams
Vėliau, kaip įprasta buitis – valgymai, plovimai, siurbliavimai, daiktų sutvarkymas ir t.t.
Į lauką išsiruošėme tik 12 val. Turėjome didesnių planų, bet juos nepavyko įgyvendinti (manau, tikrai dar pavyks), vietoj pievos, atsidūrėme miške. Kokiame, negaliu pasakyti... Bet prie jo buvo lentelė „Kauno miškų urėdija“. Į automobilį įsėdome 13.50 – kaip tik pradėjo gana smarkiai lynoti.
Apie 2 val. abiem vaikams
Deimantė savo kuprinėje visada turi reikiamų įrankių :):
Poilsio akimirka:
Dar niekada mums nebuvo tekę stebėti genio darbą taip aiškiai ir ilgai (2-3min.). Tik nesu fotografė ir neturiu gero fotoaparato, kad galėčiau užfiksuoti tokią akimirką realiomis spalvomis apsiniaukusią dieną:
Ir kaip gi Deimantė neįsilips į medį... Kopė į tą patį medį, kuriame buvo genys:
Grįžus vėl buitis, valgymai, Milutės migdymas.
Deimantė valanda anksčiau iškeliavo į savo šokius (matyt, jai jau trūksta veiklos besėdint namie- neina į darželį, praleido vieną baseino užsiėmimą :)).
19.00-19.15. Milutę atitraukiu nuo žaidimų kartu su sese, pasiūlydama pažaisti kartu su manimi. Ji, žinoma, su mielu noru sutinka. Mokomės skaičiuoti, lavinome smulkiąją motoriką.
15 min. Milai
O po to pasikvietėm ir Deimantę apie 19. 20 (priemones buvau jau iš anksto pasiruošus). Ji man padėjo Milutę mokyti skaičiuoti. :) Klijavome gėlytes. Užduotėlę gauna ir Deimantė – užrašyti matematinį veiksmą panaudojant ir skliaustus, ir daugybą. Prireikė ir mano pagalbos.
20 min. abiem vaikams
5 min. Deimantei
SUMUOJU
Milai – 15 min.
Deimantei – 5 min.
Abiem vaikams – 2 val. 35 min.
Atrodo, kiekvienam vaikui atskirai mažoka, bet kartu leidžiamo turiningai laiko pakankamai, bet jau mano akimis.
Pastaba –mano skaičiavimas toks apvalus, jei sugaištu tarkim 8 min – užrašau 10 min., nes aš tik užmetu akį į laikrodį, neturiu chronometro :). Bet vis vien su vaikais esu nuolat, ir nėra taip, kad kitu laiku mes nebendrautume – juk ir pasikalbame, ir apsikabiname, o tai ir kompensuoja tuos apvalinimus.
mama Akvilė
nuspaudžiau mygtuką išsaugoti ir duris pravėrė mano laikrodukas 😀)))))