Šiandien Ernestos angelėliui Majui – 2 mėnesiai!

Štai ir jaunoji mamytė Ernesta (savanyte) prisiruošė papasakoti istoriją apie savo mažojo stebukliuko atėjimą į šį pasaulėlį.

Pagaliau artėjo gydytojų numatyta data, kada mano angeliukas turės išvysti šį pasaulį. Laukiau tos dienos kaip visų savo gyvenimo gimtadienių sudėjus į vieną krūvą. Bet atėjus spalio 21 dienai, mano pilvelio gyventojas nė nemanė gimti.

Pagalvojau, gal blogai numatyta diena, tad laukiau toliau... Nuvykusi į ligoninę daktarės nuramino, kad viskas gerai, laukiame toliau. Praėjus savaitei pradėjau nerimauti, tad kreipiausi vėl į gydytoją .Nusprendė, kad laikas gultis į ligoninę.

Pamaniau, pagaliau jau greit laikysiu savo sūnelį rankose, tačiau pagulėjus ligoninėj dvi paras pasakiau savo palatos kaimynei, kad jei negims rytoj, važiuosiu namo ir lauksiu, kol kas nors vyks namie..

Ir tikriausiai leliukas išgirdęs mano planus nusprendė, kad gal pats laikas gimti. Pabudusi kitą rytą pajutau pilvo maudulį, bet jis nebuvo labai stiprus, todėl neįtariau, kas gi čia vyksta. Atėjusi gydytoja į palatą pasišaukė mane kasdieniai apžiūrai.

Apžiūrėjusi mane gydytoja tarė: na ką, šiandien švęsime kūdikėlio gimimo dieną! Labai širdyje apsidžiaugiau ir pagalvojau – pagaliau, pagaliau išvysiu tai, ko labai laukiu. Daktarė liepė eiti į palatą, nesakė, kad ruoščiausi į gimdymo skyrių, tad dar sugalvojau, kad man reikia nulėkt į valgykla pavalgyti, mat buvau likusi be pusryčių per visas tas apžiūras.

Prisikalbinau palatos draugę eiti kartu. Numalšinusios savo alkį grįžome atgal į savo palatą. O, pasirodo, manęs ieško po visą korpusą gydytojos. Klausė, kur buvau, atsakiau, kad valgykloj, viena gydytoja sako: „gimdyti laikas o ji pavalgyti sugalvojo“. O kadangi aš nejaučiau nieko neįprasto pilvelyje, vandenys nenubėgę, tai ir nemaniau, kad laikas jau.

Iškeliavau į gimdymo palatą. Pasitiko mane labai maloni akušerė, nuramino, kad nebijočiau ir kad viskas bus gerai. Pasirodo, jau kaklelis buvo atsivėręs 6 cm, o aš to net nejutau!

Nukeliavau į gimdymo skyrių apie 10.30 val. Kadangi vandenys nebuvo nubėgę, juos nuleido. Nors prieš tai nenorėjau, kad vyras būtų gimdyme, tačiau pajutusi vis stiprėjančius sąrėmius greitai persigalvojau. Tikrai vyro buvimas šalia man palengvino emocinę būklę. Labai džiaugiausi, kad turiu vyrą šalia ir jis mane palaike viso gimdymo metu.

Apie 16.30 val. pagaliau išvydo mano mažas angelėlis šį pasaulį. Kai pagaliau viskas buvo baigta ir mano sūnelis gulėjo man ant krūtinės, pajutau tokį neapsakomą palengvėjimą... Jį apsakyti galbūt gali tik tai pajutusios mamytės.

{pic:valandele}

Pirmoji Majuko valanda.

Gydytoja pasakė, kad vaikelis gimė sveikas, pajutau dar didesnį palengvėjimą krūtinėje. Ko daugiau galima norėti! Sūnelis gimė mažuliukas: 50 cm, svėrė 3350 g. Sūneliui davėme vardą Majus.

{pic:miegelis}

Majukui dabar beveik 2 mėnesiukai. Per pirmąjį mėnesį priaugo 1700 g ir užaugo 8,5 cm! Dabar kiekvieną akimirką džiaugiamės, kai jis nusišypso, kai pabunda ir zyzdamas pasako „labas ryta“ ir kalbina mus savo žvilgsniu.

{pic:namie}

Pirmoji diena namie.

Toks neapsakomas jausmas būti mama!

{pic:zuikelis}

Ir nuo 2009 metų spalio 30-tos dienos švęsime sūnaus gimtadienį!

Mamytė Ernesta (savanyte)