Sekmadienio ryte išsibudinusios, papusryčiavusios (tėtis jau darbe) ruošiamės į Kauno lėlių teatro „Meškiuko gimtadienis“ spektaklį. Tikrai vertėjo pradėjo ruoštis porą valandų prieš, nes jei neraginu, neskubinu, mergaičių rengimosi procesas ir užtrunka ilgai.
Šis spektaklis suplanuotas buvo jau prieš dvi savaites, nes norint gauti bilietų, ypač geresnių vietų, bilietus reikia rezervuoti dar anksčiau – vos pasirodžius naujam mėnesio repertuarui.
Deimantė yra buvusi beveik visuose šio teatro spektakliuose, o Mila keliavo pirmą kartą. Dėl to truputį nerimavau – ar patiks, ar išsėdės, ar neišsigąs, nors žinant jos būdą, tai buvo visai mažos tikimybės, kad galėtų taip nutikti. Žinoma, jai patiko. O mano akimis, „Meškiuko gimtadienis“ – vienas geriausių spektaklių patiems mažiausiems šiame lėlių teatre, labai tinkamas būti pirmu (nors buvo tokių, kuriems teko išeiti, nes nepavyko vaiko nuraminti dėl išgąsčio). Visų pirma, jis vyko mažojoje scenoje, dėl to laaaaabai jauku, antra, daug frazių buvo kartojama, viskas atrodo taip aišku, aktorės dainavo, prašė mažųjų žiūrovų, tai papūsti, tai patrypsėti, tai iškelti rankytes – nuobodžiauti nebuvo kada ir pačioje scenoje dažnai viskas keitėsi.
Taigi Laisvės alėjoje atsidūrėme 11.15 val (spektaklio pradžia 12 val.), tad turėjome laiko pasivaikščiojimui, užėjome į lėlių muziejų. Ir po spektaklio neskubėjome namo, dar pavaikštinėjome, užkandome badelių kepyklėlėje. Į namus grįžome tik apie 14.30.
Apie 3 val. abiem vaikams
Rado po gabalėlį šokolado kišenėje. Nors ir pačios juos ten paslėpė, kai gavo po du. :)
16.00-16.30 su Deimante žaidėme šachmatais. Pirmą kartą. Nors šachmatai buvo padovanoti rugpjūčio mėnesį :). Ir ji ne kartą manęs prašė pažaisti. Deimantė jau žino figūrų ėjimus iš kompiuterio, bet tai nereiškia, kad ji moka. Dar reikia labai daug kartų prisėsti kartu ir pasitreniruoti, kad išmoktų. O aš ir pati turėjau viską gerokai prisiminti, nes nesu žaidusi jau daug metų. Kažkada, būdama mokinė, trumpai lankiau šachmatų būrelį, ir bežaidžiant su Deimante, man grįžo prisiminimai, kaip mane mokydavo. Yra knygelių su šachmatų taisyklėmis, ir ten surašytos situacijos, tarkim, kai reikia tik 3 ėjimų ir baltieji laimi, t.y. pradedantiesiems žaisti visą partiją, atima pernelyg daug laiko ir mažam vaikui gali greitai atsibosti. Teks tokią knygelę parsinešti iš bibliotekos ir mankštini smegenis, nes tikriausiai nėra geresnio ir tradiciškesnio žaidimo lavinančio loginį mąstymą kaip šachmatai.
30 min. Deimantei
O po pietų jau tėtis buvo namie, tokio išskirtinio laiko daugiau vaikams kaip ir nebuvo. Bet to laiko ne vaikams ir nepavadinčiau, nors buvome užsiėmę maisto ruoša, net ir TV įsijungėme, vaikai sukiojosi ne kažkur savo kambary, o šalia. Tiesiog tai šeimos laikas kartu, bendravimas ir nesvarbu, ar veikėme kažką labai ypatingo ar tiesiog buvo kasdieniška nekasdienybė. :)
