Pirmasis šypsnis: tik mamos supras, kaip tą akimirką suspurda širdis...

Kai dar pati nebuvau mama, visada kreivai žiūrėdavau į mamytes, kurioms kiekvienas mažylio išleistas garselis ar šypsnis atrodydavo tarsi didžiausias gyvenimo atradimas...

Juokiausi iš tų, kurios valandų valandas galėjo pasakoti apie savo mažųjų pasiekimus – pirmąjį apsivertimą nuo nugarytės ant pilvuko, pirmąjį įnirtingą bandymą atsisėsti, pirmuosius žingsnelius keturiomis... Likimo ironija...

Dabar pati neužsičiaupdama taušku apie savo mažuliukę, kokia ji miela, kokia stipri, kaip greitai auga ir kiek visko jau moka... Ir pabandytų kas mane užčiaupti, ar pasakytų, jog tai visiškai nereikšmingi dalykai... Man, mamai – tai tiesiog stebuklas - stebėti kaip maža trapi gyvybė virsta tikru rimtu žmogučiu...

Ar gali būti kas gražiau už nedrąsų mažytės pasisveikinimą ryte „gu gu“, ar kas gali būti nuostabiau už švelnią šypsenėlę, kurią mano varlytė išspaudžia sočiai privalgiusi, ar gali kas labiau paglostyti mamos širdį nei pirmasis kūdikėlio juokas...

Tą rytą mano mažasis vyturiukas kaip visada skambiu verksmu ėmė žadinti visus, kurie gyvena kilometro atstumu (patikėkit, balso galimybėmis mano varlytė galėtų varžytis ne tik su kokiu tai Merūnu, bet ir su pačiu Julio Iglesios:).

Pusė šešių – žvelgiu į laikrodį ir pagalvoju, jog mažoji muša visus rekordus ir kiekvieną rytą pasisveikina vis anksčiau. Trindama dar užmerktas akis įkišu mažiukei „pieno fabrikėlį“ į burnytę. Dukrytė nurimsta, jau imu džiaugtis, jog pagailėjo mamos ir leis dar bent valandėlę nusnausti... Juk viltis – durnių motina, o mama savo vaikus myli :)... Bet kur tau...

Pasisotinusi špokiukė ėmė ieškoti linksmybių... O ir cinizmo mano mažuliukei netrūksta: „Jeigu aš nemiegu, nemiegos ir mama...“. Linksmybių tai linksmybių... Dukrytės norai – tarsi įstatymas.

Keliamės, pasilabiname, paguguojame, moteriškai pasikalbame, pabendraujame ir... Akyse tiesiog nušvinta! Mažoji varlytė apdovanojo mane savo pačia nuostabiausia, pačia nuoširdžiausia bedante šypsenėlė... Manau, jog tik mamos supras, kaip tą akimirką krūtinėje suspurda širdis...

(P. S.Padariau išvadą, jog mažąją prajuokino mamos fizionomija po itin sunkaus ryto, nes pažiūrėjusi į veidrodį pati vos neiškritau iš klumpių:)