1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos kariuomenė okupavo Lietuvą. 1941 m. birželio mėnesį prasidėjo lietuvių trėmimas į Rusijos gilumą. Ištremta apie 132 000 žmonių, tremtyje žuvo apie 28 000.
Vėliau birželio 15-oji paskelbta Okupacijos ir genocido (masinio tautos naikinimo) diena.... Tai mūsų istorija... Aš nežinau, neįsivaizduoju, kokį siaubą teko išgyventi visiems šitiems žmonėms... Niekas negali įsivaizduoti, ką jie patyrė, išgyveno ir kaip kovojo dėl Lietuvos laisvės, kaip stipriai priešinosi visiems, kas bandė sunaikinti mus ir mūsų tėvynę...
Norėčiau su jumis pasidalinti filmuku, kuriame mano prosenelė Barbora pasakoja apie II pasaulinį karą... Mano prosenelė nebuvo ištremta, bet jai taip pat teko daug ką išgyventi... Ji puikiai tai atsimena, nes kai visas šis siaubas vyko, jai buvo vos 12 metukų.
Džiaugiuosi, kad turiu šalia tokią šaunią prosenelę, žmogų, kuris gali papasakoti tokius įvykius, o aš galiu juos įamžinti ir išsaugoti sekančioms kartoms... Būna be galo skaudu matyti, kaip visa tai prosenelė prisimena ir iš naujo išgyvena...
Aš drąsiai galiu sakyti, kad nežinau, ką reiškia kova už laisvę, kova už tėvynę, aš nežinau, koks širdyje skausmas, kai tave išveža iš čia per prievartą (kai dabar visi išvyksta savo noru)...Aš žinau, kad ir jūs šito nežinote, nė neįsivaizduojate...
Bet aš tikrai žinau, kad man brangūs tie namai, kuriuose gyveno mano senoliai, kad man brangus tas beržas, kurį pasodino mano prosenelė, man brangūs tie langai, pro kuriuos žvelgdavo mano tėvų tėvai ir neramiai laukdavo sugrįštančių savo artimųjų...
Kad man brangūs tie laukai, kuriuose basakojai lakstė mano proseneliai, seneliai ir tėvai... Kiekvieną kartą, kai aš klausausi mamos (taip visi vadina prosenelę Barborą) sužinau kažką naujo, tai, ko ji dar man nepasakojo...
Kiekvieną kartą, mes kartu patiriame daugybę naujų emocijų... Man sunku suvokti protu, kaip į svetimus namus, į mano giminaičių lovas nešdavo ir guldydavo negyvus kareivius, man sunku suvokti, kaip be jokios priežasties buvo šaudomos žydaitės ir žydai...
Tik per stebuklą mama dabar yra gyva ir yra šalia mūsų, nes visą jos šeimą taip pat norėjo sušaudyti, kai jai dar buvo 12 m... Už ką? Mama nelabai pamena, bet prisimena tai, kad kareiviai jiems pranešė iš anksto, kad ateis sušaudyti...
Gaila, bet šį kartą nepavyko įrašyti visko, ką man mama pasakojo, nes fotoaparate nepakako atminties... Bet jei kam būtų įdomu, mielai pratęsčiau šį filmuką...
Rašydamą ši straipsniuką norėjau jums pasakyti: Nepamirškime to, kas susiję su praeitimi ir mumis...
Sekmės!
Dovilė (doovvile)
Nuo MK: Šaunuolė esi, Dovile, kad domiesi istorija, praeitimi, kad tavyje gyvas patriotizmas, kurio mums, lietuviams, dažnai trūksta.
paziuresiu kai mazius uzmiks.... aciu Dovile, beja ir as turiu tokio pat amziaus senelę ir pasakore... labai idomu jos klausyti. Jai tuo laiki buvo 13 metu. As manau kad siuo metu lietuvoje ir vyksta genocidas, tik kitoniskas..................☹ zmones priversti isvaziuoti ''gaudyti'' duonos kasnio. tai savotiskas genocidas. bijo gimdyti daugiau vaikeliu tai ar cia ne genocidas
deimante maciau 👍 patiko paziurek Katynia.
Stalinas tai dave leidima saudyti vaikus,nes per daug va;kataujanciu atsirado ir dare geda pries atvykstanciu svecius 😤 ir aplamai kvotas kai vykdydavo tik skaicius terupejo,pofik,kas po ranka pakliuvo saude ...
vyras mano domisi tokiais dalykais tai neseniai per torenta buvo parsisiuntes apie Katynia dok. filma ,ten labai baisu,sake tiesiog protu nesuvokiama...
bet man smegenys neisnesa... kaip isvis jokio zmogiskumo nebuvo,baisiau uz zveris!!!
visi jie ten" gerieciai"... o kiek dar faktu nuslepta,visus zude,kad niekas nepasakytu...
vakar kaip tik rode apie visus karus dokumentine laida tad,kad nuo rusu apgyne dar drysciau pasigincyti... net dokumentuose rasoma,kad sudare su fasistais pakta ir perdavinejo savo "priesus" vieni kitiems,kuriiuos varydavo i duju kameras 😥