Neišsakytos mintys dukrytės tėveliui

Sveiki, kažkada mane buvo tokios mintys užplūdusios, nes mūsų gyvenimas nėra vien rožėm klotas. :) Šis eilėraštis skirtas mano dukrytės tėveliui...

Mano krūtinėj plaka tūkstantis širdžių...

Kasdien po vieną sutrini į miltus tu...

Turiu jų daug, gali žudyt mane,

Kankink, gyvent laimingai aš galiu sapne...

Užmigt ir nenubust norėčiau aš,

Bet, vos akis užmerkiu, vien tave matau...

Prašau tik vieno, neieškok manęs,

Laimingi mes nebūsim... Aš žinau...

Mano krūtinėj plaka trys šimtai širdžių...

Ir vis po vieną sutrini į miltus tu...

Aš atsigausiu vėl ir krisiu dar skaudžiau,

Gyvenime, dėkoju tau, kad jį radau!

Sužeisk mane, aš paukštis be sparnų...

Nėra nei grotų, nei virvių, nei ribų...

Pakilt nenoriu, pasaulis mano - tu,

Svajonėse ir sielvarte aš gyvenu...

Mano krūtinėj plaka du šimtai širdžių...

Lėtai po vieną sutrini į miltus tu...

O aš taip myliu ir kvailai tikiu,

Kad tu sustojęs pagalvosi, kas išties svarbu.

Kas mums, jauniems, gyvent ir juoktis,

Nors mano siela verkia ištisai.

Kasdien su šypsena turi meluoti,

Tu juk laimingas, kai mane žudai!

Mano krūtinėj plaka trisdešimt širdžių...

Kasdien po vieną sutrini į miltus tu...

Bet aš laiminga, nes tave turiu,

Sakyk, brangusis, kaip pabėgt galiu?..

Gal šiąnakt tau užmigus aš ramiai miegosiu,

Sapne tu būsi tobulas ir vėl...

Mane mylėsi ten, ramiai paguosi...

Bet nubundu šauksme, sakyk, kodėl?

Mano krūtinėj liko tik viena širdis,

Sakyk, ar nori, kad ir ji užgestų?..

Girdi, kaip tyliai beplaka viltis?..

Laikyk mane, brangus, aš skęstu...

Poezijos konkursas - Neišsakytos mintys ir jausmai