Mums ką tik suėjo 6 mėnesiai!!!!

Kovo 21 dieną mums sukako 6 mėnesiai! Mes visai neseniai pradėjome pagaliau vartytis. Pirmieji apsivertimai prasidėjo visai netikėtai: aš sėdėjau ant sofos ir naršiau Internete, o mano miela dukrytė gulėjo šalia ant pilvuko.

Pirmieji apsivertimai

Tuomet aš bandžiau keltis ir įsirėmiau ranka į sofą, tuomet mano mažuliukė kiek pakrypo į dešinę pusę ir, matyt, suprato, kad galima apsiversti. Taip ji ir padarė. Paskui aš ir vėl padėjau Gabiją ant pilvuko ir panašiai paskatinau ją apsiversti.

{smallpic:1}

Ji ir vėl apsivertė. Žinoma, kaskart aš ją padrąsinau ir pasakiau, kad ji pati pačiausia ir tikra šaunuolė, kad jau mokosi apsiversti. Paskui ilgą laiką jokių apsivertimų nesimatė, kol...mes šventėm mano N-tąjį gimtadienį ir ta proga aš sugalvojau padaryti savo mažuliukės fotosesiją.

{smallpic:2}

{smallpic:3}

Ją padėjau ant pilvuko ir pradėjau fotografuoti (dukrytė gulėjo ant grindų) ir visai netikėtai ji apsivertė. Žinokite, mačiau baimę jos mažutėsė akytėse, tačiau aš ją iškart nuraminau, paaiškinau, kas čia ką tik įvyko, vėl paguldžiau ant pilvuko ir laukiau, kol apsivers.

{smallpic:4}

Jinai apsivertė kelis kartus, kaskart aš jai sakiau, kad labai smagu, jog ji jau moka apsiversti. Žinoma, pastebėjau, kad ji nesiverčia, kai nieko nėra šalia, gal, dar yra šiokių tokių baimių. Bet aš nuolat skatinu savo dukrytę apsiversti: guldau ją ant pilvuko ir apverčiu priverstinai, bet labai labai lėtai, kad ji suprastų, kaip reikia laikyti savo rankytes bei kojytes.

Paskui ji apsiverčia pati. Tai labai mane su vyru džiugina. Aga, jau seniai pastebėjome, kad mūsų saulutė moka ištraukti čiulptuką. Net negaliu pasakyti, kada tai įvyko pirmą kartą. O šiuo metu mūsų angeliukas ne tik ištraukia, bet ir moka įsidėti čiulptuką atgal.

{smallpic:5}

Iš šalies tai atrodo gana juokingai, nes ji iškart nepataiko į burnytę, vis vedžioja aplinkui, vedžioja, paskiau kiša ne patį čiulptuką, o jo rankenėlę, kol galiausiai pataiko čiulptukas. Mes su vyru nuolat girdime, kaip mūsų aukselis guguoja, taria vos ne „ba-ba“, „ma-ma“ ir pan.

{pic:6}

Žinoma, aš geriausiai išgirstu, kad mažė taria „ma-ma“, močiutė „ba-ba“, na o tėvelis sako, kad dukrytė nieko panašaus netaria, mat jis vis moko tarti „tė-tė“. Labai linksma, kai pradedame žaisti su Gabyte. Su ja išmokome džiaugtis pačiais paprasčiausiais dalykais, kaip pvz. saulute, debesėliais, puikia nuotaika ir pan.

Vienas iš mūsų mėgstamiausių žaidimų – atitrauk užuolaidą. Mes prieiname su Gabija prie lango, tuomet aš jai rodau, kaip galima atitraukti užuolaidą. Aš pradedu atitraukinėti ir mano dukrytė įsijungia į tą žaidimą.

{pic:7}

Jinai man padeda atitraukti užuolaidą ir dar taip smagiai kalba, leidžia įvairius linksmus garsus. Kai mes galiausiai atitraukiame užuolaidą, tuomet žiūrime pro langą, jeigu matome kokį šunį, tuomet aš sakau „O kas ten?“ ir pati atsakau „šuniukas“, tada pasakoju ką jis daro, kaip kalba „au, au“, truputį patyliu, kol sulaukiu savo deimančiuko pritarimo.

Kartais ji tiesiog palinkčioja, bet dažniausiai bando padaryti kažką panašaus. Mes žiūrime pro langą ir kalbamės. Paskui užtraukiame užuolaidas. Šis žaidimas kartojamas gal maždaug 5-6 kartus per dieną, jis vienas mėgstamiausių.

{pic:8}

Visai neseniai Gabytė pradėjo žaisti su savo nosimi. Tuoj papasakosiu, kaip. Taigi, ji padeda taip juokingai šnopuoti, paskui kuriam laikui žiūri į visas puses, nes jai reikia žiūrovų. Jeigu pastebi, kad mes su tėveliu į ją žiūrim, tuomet tęsia savo žaidimą, jeigu ne, tada pradeda labai garsiai guguoti ir prašyti dėmesio.

Šis žaidimas trunka dieną ir naktį. Kartais atsikėlusi pamaitinti savo gražuolę, matau, kad ji ir vėl šnopuoja, o paskui juokiasi. Prieš keletą dienų mūsų mažytė „atrado“ savo liežuviuką, dabar ji visiems rodo.

Kartais parodo tokį ilgą ilgą ir bando skleisti įvairius garsus. Nemoku perduoti visko, ką tuomet jaučiu, kažkoks jausmų sąmyšis. Man būna linksma, norisi juoktis, kartu ir rieda džiaugsmo ašarelės.

Kasdien žiūriu į savo angeliuką ir vis negaliu patikėti, kad ji yra mano.